Derva modifikuoto kompozito ir derva modifikuotos kompozicinės nanokeramikos okliuzinių restauracijų atsparumas lūžiams atliekant in vitro tyrimus. Mokslinės literatūros apžvalga.
Balandytė, Greta |
Ratkus, Edmondas | |
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Esminiai galinių dantų okliuzinio paviršiaus restauracijų kokybės kriterijai yra jų ilgaamžiškumas ir minimalus invazyvumas. O kadangi derviniai kompozitai užima svarbią vietą kasdienėje odontologijoje ir per pastaruosius dešimtmečius jų kokybė pagerėjo, buvo atkreiptas dėmesys į šios restauracinės medžiagos biofizikines savybes ir pritaikymo galimybes tokio tipo restauracijoms. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ar derva modifikuoto kompozito ir kompozito – keramikos hibridinės restauracijos galinių dantų okliuziniuose paviršiuose turi pranašumų prieš tokias pačias restauracijas pagamintas iš kitų medžiagų. Medžiaga ir metodai: Elektroninėse duomenų bazėse PubMed/MEDLINE, ScienceDirect, Wiley Online Library atlikta išplėstinė mokslinių straipsnių paieška. Buvo įtraukiami tyrimai in vitro, kuriuose naudojami pašalinti žmonių dantys dėl terapinių priežasčių, studijos publikuotos anglų kalba nuo 2011 m. iki 2021 m. sausio 20 d., straipsnių atranka atlikta remiantis PRISMA reikalavimais. Rezultatai: Iš viso į literatūros apžvalga įtraukti 8 moksliniai straipsniai: 7-ose iš jų tiriamos netiesioginės restauracijos, 1-oje tiesioginės restauracijos. Studijose visos restauracijos buvo veikiamos universalių testavimo mašinų sukuriamomis jėgomis ir buvo stebima, kaip skirtingo storio ir skirtingų medžiagų restauracijos atlaiko šias jėgas. Daugumoje mokslinių tyrimų (6 iš 8) rezultatai parodė, kad itin plonos galinių dantų okliuzinių paviršių kompozito ir kompozito – keramikos hibridinės restauracijos lūžio jėgas atlaiko geriau, o storesnės restauracijos panašiai gerai, kaip jas atlaiko keramikos pagrindo restauracinės medžiagos. Išvados: Nepaisant šios mokslinės literatūros apžvalgos trūkumų, galima teigti, kad galinių dantų okliuzinio paviršiaus restauracijos, pagamintos iš derva modifikuoto kompozito ir kompozito – keramikos hibridinių medžiagų yra atsparios lūžiams, net jei jos yra ultra plonos.
The relevance of the problem and aim of the work. Longevity and minimal invasiveness are the key criteria for the quality of occlusal surface restorations of posterior teeth. As resin composites are significant in everyday dentistry, and their quality has improved in recent decades, the focus was on the biophysical properties and the possibility of using this restorative material. This study aimed to find whether resin – modified composite and composite – ceramic hybrid restorations or restorations made of other materials have advantages in posterior teeth occlusal surfaces. Material and methods: An advanced search of scientific articles was performed in electronic databases: PubMed/MEDLINE, ScienceDirect, Wiley Online Library. In vitro studies have been included that used human teeth extracted for therapeutic reasons. The studies were published in English from 2011 to 2021 January 20th. The selection of articles was performed using PRISMA requirements. Results: The literature review includes eight scientific articles. Seven of them study indirect restorations and one studies direct restorations. In the studies, all restorations were exposed to forces generated by universal testing machine and it was observed how restorations of different thickness and different materials withstand these forces. In most researches (6 out of 8) have shown that ultra – thin posterior teeth occlusion surface restorations made of resin modified composites and composite – ceramic hybrid materials showed higher resistance to fracture, while thicker restorations have shown similarly good resistance compared to ceramic base restoration materials. Conclusions: Within the limitations of this study, it could be stated that occlusal surface restorations of posterior teeth made of the resin – modified composite and composite – ceramic hybrid materials are resistant to fracture, even if they are ultra – thin.