Ką reiškia būti nervine anoreksija sergančios dukros mama?
Balčiūnas, Simas |
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Valantinas, Antanas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo problema. Tėvystė ir rūpinimasis vaiku, kuris serga nervine anoreksija, tėvams gali būti labai sudėtingas procesas, keliantis didelius psichologinius iššūkius ir sutrikdantis gyvenimo kokybę. Lietuvoje nėra skirta pakankamai dėmesio šių tėvų patirties tyrinėjimui, nėra tyrimų, kurie aprašytų šių tėvų patiriamus iššūkius. Šio tyrimo tikslas – išsamiai atskleisti ir aprašyti anoreksija sergančių merginų motinų patyrimus ir išgyvenimus, susijusius su jų dukrų liga. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 9 motinos, kurių vaikai sirgo arba serga nervine anoreksija. Duomenims rinkti taikytas giluminis interviu, o interviu analizei pasirinktas aprašomosios fenomenologinės analizės pagal A. Giorgi metodas. Rezultatai. Rezultatuose labiausiai išryškėjo motinų juntami sunkūs jausmai, baimė, nerimas, neviltis, pyktis, bejėgiškumas, matant vaiką „nykstantį ant akių“. Atsiskleidė ir tai, kad santykis su sergančia dukra tampa emociškai sunkus, varginantis ir komplikuotas, persmelktas „lygioje vietoje“ kylančių konfliktų. Tėvų gyvenimas susidūrus su nervine anoreksija tampa tarsi „paralyžiuotas“ – nelieka laiko savo hobiams, draugams, pomėgiams ir laikui sau, tėvai yra priversti savo poreikius „perkelti į antrą planą“. Jiems tenka didelė našta rūpinantis sergančia dukra ir neretai tėvai pritrūksta tęstinio palaikymo ir paramos kovoje prieš ligą. Išvada. Buvimas nervine anoreksija sergančios dukros mama ryškiausiai atsiskleidė kaip vidinė kančia bei persipynę sunkūs jausmai, matant vaiką „mirštantį“ ir „nykstantį“ „tau ant akių“, kaip emociškai sunkus, komplikuotas ir varginantis santykis su dukra, kaip „paralyžiuotas“ tėvų gyvenimas, kai savo poreikius tekdavo „perkelti į antrą planą“, kaip kylantis bejėgiškumas prieš ligą, savo ribotumo suvokimas, kaip būtinybė ieškoti pagalbos – būti tiltu tarp dukros ir profesionalios pagalbos, ir kaip kylantis savęs kaltinimas dėl praeityje padarytų auklėjimo klaidų ir nemokėjimo užmegzti artimo ryšio su dukra.
Research problem. Parenting and caring for a child with anorexia nervosa can be a very complex process for parents, posing major psychological challenges and disrupting quality of life. In Lithuania, not enough attention is paid to the research of the experience of these parents. There is no research that would describe the challenges experienced by these parents. The aim of this study was to reveal and describe in detail the experiences and challenges of mothers who have a child with anorexia nervosa. Research methods. The study included 9 mothers whose children had anorexia nervosa. An in-depth interview was used to collect the data, and the method of descriptive phenomenological analysis according to A. Giorgi was chosen for the analysis of the interviews. Results. The results revealed the feelings of fear, anxiety, despair, anger, helplessness felt by mothers when they saw the child "dying in the eyes". It also turned out that the relationship with a sick daughter becomes emotionally difficult, frustrating and complicated, permeated by conflicts. Parents life became "paralyzed" - there was no time for their hobbies, friends and time for themselves. Parents are forced to reject their own needs. They bear a heavy burden of caring for a sick daughter, and often lack continued help and support in the fight against anorexia. Conclusions. Being mother of a daughter with anorexia nervosa was most pronounced as inner suffering and intertwined heavy feelings, seeing the child "dying" and "disappearing" "in your eyes", as an emotionally difficult, complicated and frustrating relationship with the daughter, as a "paralyzed" parent's life when they have to reject their own needs, as rising helplessness against anorexia and perception of their limitations, as the need to seek help and be a bridge between daughter and professional help, and as self blame for past parenting mistakes and inability to get close to a daughter.