Psichostimuliuojančių medžiagų vartojimas studentų tarpe ir jų įtaka studijų rezultatams
Rudaitytė, Agnė |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Degutytė, Rimgailė | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Inkėnienė, Asta Marija | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Ragažinskienė, Ona | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Šipailienė, Aušra | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Zymonė, Kristina | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
A. Rudaitytės magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas lekt. dr. R. Sveikatienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Fiziologijos ir farmakologijos institutas. – Kaunas. Magistrinio darbo tema. Psichostimuliuojančių medžiagų vartojimas studentų tarpe ir jų įtaka studijų rezultatams. Tyrimo tikslas. Įvertinti psichostimuliuojančių medžiagų vartojimą studentų tarpe ir jų įtaką studijų rezultatams. Uždaviniai. 1. Nustatyti, ar studentai vartoja, ar dažnai vartoja psichostimuliuojančias medžiagas ir kokias CNS stimuliuojančias medžiagas vartoja dažniausiai. 2. Įvertinti psichostimuliuojančių medžiagų vartojimo paplitimą tarp skirtingų lyčių bei amžiaus studentų. 3. Išsiaiškinti psichostimuliuojančių medžiagų vartojimo tikslus. 4. Išsiaiškinti, kaip psichostimuliuojančios medžiagos paveikia studijų kokybę ir rezultatus. Metodika. Tyrimo dalyviai – studentai. Tyrimui atlikti buvo sukurta anoniminė internetinė apklausa. Tiriamiesiems pateikti 28 klausimai. Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti, naudojant IBM SPSS programos 24.0 versiją ir Microsoft office Excel 2019 programą. Rezultatai. Studentai dažniausiai vartoja kofeiną (94,8 proc.), teobrominą (76,9 proc.), nikotiną (71,2 proc.), marihuaną (50,8 proc.) ir kokainą (31,3 proc.). Tyrimas parodė, kad tik 14,8 proc. studentų vartoja psichostimuliuojančias medžiagas norėdami pagerinti studijų kokybę ir rezultatus, o 72,8 proc. vien dėl to nevartoja. Pastebėta, kad studijų vidurkis iki vartojimo ir po trumpalaikio vartojimo beveik nesiskiria, tačiau po ilgiau nei metus trunkančio vartojimo studijų balas yra prastesnis. Studentams įsivertinus vidurkių pokyčius, vartojant psichostimuliuojančias medžiagas, paaiškėjo, kad dažniausiai vidurkis nepakinta, rečiau pablogėja (apie 30 proc.), o pagerėja tik 4 proc. studentų. Išvados. Studentai gausiai vartoja psichostimuliuojančias medžiagas. Nustatyta, kad vyrai statistiškai reikšmingai dažniau vartoja psichostimuliuojančias medžiagas. Studentai psichostimuliuojančias medžiagas dažniau renkasi vartoti dėl noro atsipalaiduoti, o ne susikoncentravimui į studijas. Studijų vidurkis iki vartojimo ir po trumpalaikio vartojimo beveik nesiskiria, tačiau po ilgiau nei metus trunkančio vartojimo studijų balas yra prastesnis.
A. Rudaitytė’s MA Thesis. Supervisor: lect. dr. R. Sveikatienė. Institute of Physiology and Pharmacology, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas. Master‘s thesis topic. Use of psychostimulant substances among students and their influence on study results. The aim of the research. To assess the use of psychostimulants among students and their influence on study results. The objectives of the research. 1. To determine whether students use psychostimulants frequently and which CNS stimulants are most commonly used. 2. To evaluate the use of psychostimulants among students of different genders and ages. 3. To find out the motives why students use psychostimulants. 4. To find out how psychostimulant substances affect study results and quality. Methods. Research participants are students. An anonymous online survey was created to conduct the study. Subjects were asked 28 questions. The obtained data was processed and analyzed using IBM SPSS version 24.0 and Microsoft office Excel 2019. Results. Students are the most likely users of caffeine (94.8%), theobromine (76.9%), nicotine (71.2%), marijuana (50.8%) and cocaine (31.3%). The results show that only 14.8 percent of students use psychostimulants to improve the quality and results of their studies, the other 72.8 percent of students do not consume for that reason alone. It was observed that the grade point average before consumption and after short-term use is almost the same, but after more than a year of consumption the grade point average is lower. Students after assesing their grade point averages while using psychostimulants showed that the average did not change, deteriorated less frequently (about 30%), and improved by only 4 percent for some students. Conclusions. Students use a lot of psychostimulants. According to the statistics it has been found that men are significantly more likely to use psychostimulants. Students are more likely to choose to use psychostimulants because of a desire to relax than to concentrate on their studies. The grade point average before consumption and after short-term use is almost the same, but after more than a year of consumption the score of studies is lower.