Žmonių, besigydančių nuo depresijos, muzikos terapijos užsiėmimų patyrimas
Melinytė, Kotryna |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Valantinas, Antanas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo objektas: žmonių, besigydančių nuo depresijos, muzikos terapijos užsiėmimų patyrimas. Tyrimo problema: literatūroje yra daug mokslinių tyrimų, kuriuose aiškinamasi, ar muzikos terapija daro poveikį depresijos gydyme, tačiau dar nėra žinomas muzikos ir terapinių santykių veikimo mechanizmas depresija sergantiesiems. Pasaulyje yra atliekama daug tyrimų, randama nemažai literatūros apie muzikos terapijos poveikį depresijos gydymui, tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip pasireiškia sergančiųjų depresija muzikinis emocinis supratimas, kaip besigydantys nuo depresijos patiria muzikos terapiją. Taip pat daugumoje šaltinių yra nagrinėjama tik tai ar veikia muzikos terapija žmogų teigiamai ar neveikia išvis. Mažai yra šnekama apie tai, kokį būtent poveikį muzikos terapija daro žmogui. Matyti vis didesnis psichikos ligų prevencijos poreikis ir yra svarbu plačiau taikyti alternatyvas, tokias kaip muzikos terapija, kuri papildo, ar galimai pakeičia neveiksnius gydymo metodus. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – atskleisti žmonių, besigydančių nuo depresijos, patirtis lankant muzikos terapijos užsiėmimus. Tyrimo dalyviai: Šiaulių centro poliklinikos Psichikos dienos stacionare muzikos terapiją lankantys ir depresija sergantys 30-47 metų asmenys (n=6, 3 moterys ir 3 vyrai). Tyrimo metodai: tyrimas atliktas vadovaujantis kokybine tyrimo strategija. Duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruotą interviu ir dienoraščio metodą. Duomenų analizė buvo vykdoma taikant indukcinę teminę analizę. Tyrimas atliktas 2020.07.01-2020.08.05, Šiaulių centro poliklinikos Psichikos dienos stacionare. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro komisijos leidimas. Pagrindiniai atrankos kriterijai tyrimo dalyviams: žmonės, besigydantys nuo depresijos ir išlankę bent 3 muzikos terapijos užsiėmimus, iš kurių bent 2 aprašę dienoraštyje. Rezultatai: duomenų analizės metu buvo išskirti 896 kodai. Pastarieji buvo jungiami į potemes, kurių susidarė 10. Tada potemės apjungiamos į temas ir nubraižytas temų medis, kuriame atsispindi pagrindinės temos ir potemės. Buvo išskirtos 5 temos, kurios apibūdina žmonių, besigydančių nuo depresijos, muzikos terapijos užsiėmimų patirtis. Išvados: žmonių, besigydančių nuo depresijos, muzikos terapijos užsiėmimų lankymo patyrimas atsiskleidė per 5 pagrindines temas: temą „Sergančiųjų depresija pradžios potyriai“ sudarė 3 potemės: „Pastebėtas nerimas“, „Smalsumas, susipažįstant su muzikos instrumentais“ ir „Nuo susikaustymo iki išsilaisvinimo“; temą „Muzikos terapija, keičianti psichologinę savijautą“ sudarė 4 potemės: „Buvimas „čia ir dabar“ tik su muzikos garsais“, „Iškylančių prisiminimų emocinis prieštaringumas“, „Geresnis vidinis nusiteikimas“ ir „Emocijų raiška instrumentais“; temą „Vidinis triukšmas, neleidžiantis įsiklausyti į muziką“ apibūdinančių potemių nebuvo; temą „Psichoedukacinis muzikos terapijos elementas: daugiau nei apie muziką kalbantis terapeutas“ apibūdinančių potemių nebuvo; temą „Savęs pažinimas per grupės dinamiką“ sudarė 3 potemės: „Išgyventa bendrystė su grupės dalyviais“, „Grupės dalyvių grojimo muzikos instrumentais stebėjimas“ ir „Skirtingi grupės dalyvių išgyvenimai girdint tą pačią muziką“. Raktažodžiai: žmonės, sergantys depresija; depresija; muzikos terapija; muzikos terapija grupėje; kokybinis tyrimas.
Research object: the experience of music therapy sessions in people undergoing treatment for depression. Research problem: there is a large body of research in the literature that examines the effects of music therapy in the treatment of depression, but the mechanism of action of music and therapeutic relationships in patients with depression is not yet known. Around the world, a vast amount of research is being conducted and a lot of literature is found on the effects of music therapy in treatment of depression, but there is a lack of information on how people suffering from depression develop a musical emotional understanding and how people recovering from depression experience music therapy. Also, most sources only look at whether music therapy affects a person positively or not at all. There is little talk about the exact effects of music therapy on a person. There is a growing need for the prevention of mental illness and it is important to increase the use of alternatives, such as music therapy, that complement or potentially replace ineffective treatments. The main goal of this study - to reveal the experiences of music therapy sessions in people undergoing treatment for depression. Research participants: individuals (n = 6, 3 females and 3 males) aged 30 to 47 years, who are suffering from depression and attending music therapy at the Psychiatric Day Hospital of Šiauliai Center Polyclinic. Research methods: this research was qualitative. All data were collected using semi-structured interviews and diary method that were later analyzed using inductive thematic analysis. The research was conducted from 07.01.2020 to 08.08.2020 in the Psychiatric Day Hospital of Šiauliai Center Polyclinic. A permission to carry out the research was granted by the Bioethics Committee of the Lithuanian University of Health Sciences. Depression diagnosis and participation at least 3 music therapy sessions, of which at least 2 were described in a diary were the main selection criteria for the participants. Results: 896 codes were singled out during data analysis. These codes were combined into subtopics, resulting in 10 subtopics. Then, the subtopics were combined into topics and the tree of topics was made, reflecting the main topics and subtopics. 5 topics were identified that describe the experience of music therapy sessions in people undergoing treatment for depression. Conclusions: 5 main topics describe the experience of music therapy sessions in people undergoing treatment for depression: topic „First experiences of people suffering from depression“ consisted of 3 subtopics: „Observed anxiety”, „Curiosity about getting acquainted with musical instruments” and „From constraint self to liberation self”; topic „Music therapy that changes psychological well-being” consisted of 4 subtopics: „Being „here and now” only with the sounds of music”, „Emotional contradiction of emerging memories”, „better inner mood” and „Expression of emotions through instruments”; there were no subtopics describing the topic „Internal noise that prevents listening to music”; there were no subtopics describing the topic „Psychoeducative element of music therapy: more than a therapist talking about music”; topic „Self-knowledge through group dynamics” consisted of 3 subtopics: „Experienced communion with group participants”, „Observation of group participants playing musical instruments” and „Different experiences of group participants listening to the same music”. Keywords: people suffering from depression; depression; music therapy; music therapy in a group; qualitative research.