Gyventojų žinių apie maisto saugą įvertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje

Darbo vadovas: Doc. Dr. Aistė Kabašinskienė Darbo pavadinimas: Gyventojų žinių apie maisto saugą įvertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje Magistro baigiamasis darbas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje. Darbo tikslas: Gyventojų žinių apie maisto saugą vertinimas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje Darbo apimtis: 52 psl., 10 lentelių, 14 paveikslų, 2 priedai. Darbo metodika. Tyrimo objektu pasirinkta Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai siekiant išsiaiškinti ir įvertinti jų žinias apie maisto saugą ir kokybę ir kokią įtaką šios žinios turi jų saugumo jausmui. Atlikta anketinė apklausa. Surinkti duomenys buvo apdoroti SPSS statistiniu duomenų analizės metodu. Rezultatai ir išvados: Tyrime dalyvavo 2484 Lietuvos, Airijos ir Danijos gyventojai. Atlikus statistinę apklausos duomenų analizę buvo išsiaiškinta jog:

1. Lietuvos gyventojai (41,5 proc.) dažniausiai mano, kad didžiausia maisto saugos neišmanymo rizika yra tai, kad vartotojai neskaito produktų etikečių. Airijoje (32,3 proc.) ir Danijoje (41,7 proc.) dauguma mano, kad maisto saugos žinių stoka įtakoja vartotojų produktų pasirinkimą – vartotojai produktą renkasi pagal kainą, o ne pagal sudėtį (2=394.924, p<0,001). Vetinant produktų etikečių informacijos patikimumą išaiškėjo, kad 24,3 proc. Danijos gyventojų mano, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga. Tuo tarpu tik 8,1 proc. Lietuvoje gyvenančių buvo įsitikinę, kad etiketėse pateikiama informacija teisinga, o net 31,1 proc. jų retai skaito etiketes ar/ir nesupranta, kas jose rašoma. (2=153.038, p<0.001) 1.1. Nustatyta, kad Danijoje net 88,7 proc. gyventojų pirktas maistas buvo jiems sukeltos alergijos priežastis. Lietuvoje alergija pirktam maistui pasireiškė tik 24,6 proc. gyventojų, o Airijoje 48,1 proc. (2=619.206, p<0.001) 1.2. Danijos gyventojai mano, kad didžiausią įtaką maisto kokybei bei saugai daro patys ūkininkai, prekybininkai bei atitinkamos kontrolę vykdančios institucijos. Tuo tarpu Airijos gyventojai mano, kad patys vartotojai turi didžiausią įtaką maisto saugai ir kokybei (p<0.001). 1.3. Analizuojant duomenis apie fizinę bei mikrobiologinę maisto taršą iš lyginamų šalių labiausiai išsiskyrė Danijos gyventojų atsakymai. Visi apklaustieji Danijos gyventojai bent po vieną kartą buvo radę svetimkūnių maiste (2=548.303, p<0.001) bei apsinuodiję maisto produktais (2=660.695, p<0.001). Airijoje gyvenančių 39,2 proc atsakė, kad fizinės taršos maiste nepastebėjo nė karto, o 36,3 proc. nebuvo nė karto apsinuodiję maistu. Lietuvoje svetimkūnių nebuvo radę daugiau nei pusė (54,5 proc.) apklaustųjų, apsinuodijimai maistu buvo taip pat reti 63,4 proc. nebuvo apsinuodiję nė karto.
2. Vertinant apklaustųjų maisto saugos žinių ir saugumo jausmo sąsajas statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šalių nenustatyta, tačiau vertinant bendrus procentus matyti, kad 43 proc. apklaustųjų jaučiasi saugūs turėdami žinių apie maisto saugą ir kokybę. Taip pat savo šalies maisto saugos ir kokybės politika labiausia pasitiki Airijos gyventojai (43 proc.). Jie teigia, kad Airijoje maisto sauga ir kokybė yra geriausia. Lietuvoje (52.2 proc.) ir Danijoje (44.7 proc.) gyvenantys dažniausiai manė, kad kitose šalyse maisto saugai ir kokybei yra skiriamas didesnis dėmesys. (2=320.570, p<0.001). Tai leidžia daryti prielaidą, kad Airijoje gyvenantys labiau pasitiki atitinkamų institucijų darbu leidžiančiu užtikrinti gerą maisto saugą ir kokybę šalyje. O tai turi įtakos gyventojų saugumo jausmui.
3. Lyginant VMVT ir EK 2013-2017 m.RASFF metines ataskaitas Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje gaunamų skubių pranešimų dėl į rinką patekusių nesaugių maisto produktų daugėja. Lyginant RASFF pranešimus pagal produktų grupes Lietuvoje ir Airijoje daugiausiai skubių pranešimų užregistruota dėl specialios paskirties maisto produktų (dietinis maistas, maisto papildai ir pan.), taip pat Airijoje skubių pranešimų daugėja dėl riešutų, riešutų produktų ir sėklų bei paukštienos ir paukštienos gaminių. Danijoje pagrindinės nesaugaus maisto grupės yra vaisiai ir daržovės bei riešutai, riešutų produktai bei sėklos. Lyginant Lietuvoje, Airijoje ir Danijoje gaunamus skubius pranešimus pagal rizikos faktorius visose lyginamose šalyse skundai buvo dėl netinkamos produkto sudėties bei biologinės taršos (mikotoksinai, patogeniniai mikroorganizmai). Danijoje pastebėta, kad vis daugiau gaunama pranešimų dėl pasireiškiančios alergijos.

Supervisor: Doc. Dr. Aistė Kabašinskienė Final thesis theme: Assessment of food safety awareness in Lithuania, Ireland and Denmark Master's thesis has been made at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Food Safety and Quality Department Thesis consists of: 52 pages, 14 images, 10 tables, 2 appendixes. Final thesis method: The object of the research was chosen by the residents of Lithuania, Ireland and Denmark in order to find out and evaluate their knowledge about food safety and quality and how this knowledge affects their sense of security. The questionnaire survey data were processed by SPSS statistical data analysis method. Results and conclusions. 2484 residents of Lithuania, Ireland and Denmark participated in the survey. The statistical analysis of survey data revealed that:

1. Lithuanian residents (41.5%) most often think that the greatest risk of ignorance of food safety is that consumers do not read the labels of products. In Ireland (32.3%) and Denmark (41.7%), the majority believe that the lack of food safety knowledge influences the choice of consumer products - consumers choose the product at a price rather than according to composition (2=394.924, p<0.001) . With the credibility of product label information, it turned out that 24,3 percent of Danish people think the information on the labels is correct. Meanwhile, only 8,1 percent those living in Lithuania were convinced that the information provided on the labels was correct, and only 31,1 percentof them read labels and/or don’t understand what they are saying. (2=153.038, p<0.001) 1.1. In Denmark, it was found that 88,7 percent of the food purchased by the population was the cause of the allergy caused to them. In Lithuania, allergy to purchased food was only 24,6 percent and in Ireland 48.1 percent of the population (2=619.206, p<0.001) 1.2. The Danish population believes that the greatest impact on food quality and safety is made by farmers, traders and the appropriate control institutions. Meanwhile, the Irish people believe that consumers themselves have the greatest impact on food safety and quality (p<0.001). 1.3. Analyzing the data on physical and microbiological food contamination from the comparison countries, the Danish population responded most. As all respondents in Denmark have at least once found foreign body in their food (2=548.303, p<0.001) and had food poisoning symptoms (2=660.695, p<0.001). 39,2 percent of people living in Ireland said that they had never seen any physical contamination in food, and 36,3 percent have never been food poisoned. In Lithuania, more than half (54.5%) of the respondents did not find foreign bodies, food poisoning was also rare. 63.4% have never been poisoned.
2. There were no statistically significant differences between countries in the assessment of the relationship between the food safety knowledge and the feeling of safety of the respondents, but the overall percentages show that 43 percent of the respondents feel safe with knowledge of food safety and quality. Ireland's people (43%) also trust their country's food safety and quality policy. They say food safety and quality are the best in Ireland. People living in Lithuania (52.2%) and Denmark (44.7%) most often thought that food safety and quality get more attention in other countries. (2=320.570, p<0.001). This makes it possible to assume that those living in Ireland are more confident in the work of the relevant authorities to ensure good food safety and quality in the country. And this affects the sense of security of the population.
3. Comparing the annual reports of the VMVT and EK 2013-2017 RASFF in Lithuania, Ireland and Denmark, the number of unsafe food products entering the market is increasing. Comparing RASFF notifications by groups of products in Lithuania and Ireland, the most rapid reports of specialty foods (dietary food, dietary supplements, etc.) have been registered, as well as the increasing number of urgent reports in Ireland on nuts, nut products and seeds and poultry and poultry products. In Denmark, the main groups of unsafe foods are fruits and vegetables and nuts, nut products and seeds. Comparing the urgent reports of risk factors in Lithuania, Ireland and Denmark in all countries compared, complaints were due to inadequate product composition and bio-contamination (mycotoxins, pathogenic microorganisms). In Denmark, it has been noted that there is an increasing number of reports of allergies.