Options
Žmogaus psichoemocinės būklės įtaka miego ir būdravimo bruksizmui: sisteminė literatūros apžvalga
Zovaitė, Enrika |
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Temos aktualumas ir darbo tikslas. Miego bei būdravimo bruksizmas yra dažnai pasitaikantys nevalingi stomatognatinės sistemos žalingi įpročiai, kurių etiologija nėra tiksliai žinoma, bet siejama su keliais predisponuojančiais veiksniai. Daugumos autorių teigimu, žmogaus patiriamas stresas, nerimas bei depresija yra vieni iš pagrindinių abiejų rušių bruksizmą sukeliančių faktorių, tačiau yra mokslinių straipsnių neigiančių šias sąsajas. Tikslus parafunkcijos etiologijos išsiaiškinimas palengvintų tinkamo gydymo metodo pasirinkimą. Ypač dabartiniu COVID-19 pandemijos ir karo grėsmės laikotarpiu, kai stebimas ryškus žmonių psichoemocinės būklės pablogėjimas bei padidėjęs parafunkcijų kiekis tiriamose populiacijose, svarbu išsiaiškinti paminėtų kintamųjų tarpusavio ryšį. Taigi, šio darbo tikslas yra įvertinti ar žmogaus psichoemocinė būklė turi įtakos miego ir būdravimo bruksizmo atsiradimui. Medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros paieška buvo atlikta PubMed ir ScienceDirect duomenų bazėse remiantis PRISMA rekomendacijomis sisteminėms literatūros apžvalgoms. Analizei pasirinkti straipsniai su pilnai prieinamu nemokamu anglišku tekstu, publikuoti nuo 2017 iki 2022 metų. Rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 9 moksliniai straipsniai, kuriuose buvo tiriamas ryšys tarp žmogaus psichoemocinės būklės ir bruksizmo. Trijuose iš jų nagrinėta streso, nerimo ar depresijos įtaką būdravimo bruksizmui, likusiuose šešiuose miego bruksizmui. Trijose publikacijose analizuota ar bruksizmui įtakos turi asmens gebėjimas susidoroti su stresinėmis situacijomis. Tyrimuose gauti rezultatai buvo nevienareikšmiški. Išvados. Miego bruksizmo atsiradimui įtakos turi nerimas, o būdravimo bruksizmo – nerimas bei stresas. Vienareikšmiškas depresijos ryšys su bruksizmu nenustatytas. Pacientai bruksuojantys miego metu linkę stresą valdyti prasčiau, lyginant su kontroline grupe, o bruksuojantys būdravimo periodu - geriau.
Relevance of the problem and aim of the work. Sleep and awake bruxism are common unconscious oral habits with uncertain etiology. Most authors claim, that stress, anxiety and depression are among the main causes of bruxism in both types, however there are scientific articles contrary to these theories. Knowing the precise etiology, would let to choose the right method of treatment. During the current period of war threat and COVID-19 pandemic, when a significant deterioration of people’s psychoemotional state and increased numbers of parafunctions in the study populations are observed, it is important to elucidate the relationship between these two variables. Thus, the aim of this work is to assess whether a person’s psychoemotional state may affect sleep and awake bruxism. Material and the methods. The scientific literature was searched in the PubMed and ScienceDirect databases based on PRISMA guidelines for systematic literature reviews. Articles with fully available free english text published from 2017 to 2022 were selected. Results. This systematic literature review included 9 scientific articles studying the relationship between psychoemotional state and bruxism. Three of them investigated the effects of stress, anxiety or depression on awake bruxism, and the remaining six on sleep bruxism. Three studies have analyzed whether stress coping is related to bruxism. The results of the studies were different. Conclusions. Sleep bruxism is affected by anxiety, awake bruxism by anxiety and stress. Unambiguous association of depression and bruxism has not been established. Sleep bruxers tend to manage stress worse than the control group patients, awake bruxers - better.