Importance of social support for emotional wellbeing of women during pregnancy
Tark, Kyunghee |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
introduction. it was reported that insufficient social support during pregnancy deteriorates the psychological health of pregnant women negatively affects her quality of life. despite the high prevalence of depression during pregnancy, this is a relatively underexplored area in lithuania. furthermore, the awareness of the importance of social support for the emotional wellbeing of pregnant women should be emphasized. aim of the work. the present study aims to explore the importance of social support for the emotional wellbeing of women during pregnancy. objectives. there are 3 objectives: 1) to describe social support situation of pregnant women, 2) to evaluate the emotional wellbeing of pregnant women, 3) to analyse the association between social support and emotional wellbeing during pregnancy. methods. it is a cross-sectional study with a sample of pregnant patients. 270 questionnaires were distributed, and 208 respondents (pregnant women) have returned correctly filled in a survey (response rate: 77%). the questionnaire was comprised of 44 questions was conducted in lithuanian, which included the edinburgh depression scale (epds), the multidimensional scale of perceived social support (mspss), and questions about sociodemographic characteristics and feeling and thought. results. high depressiveness was characterized for 18.3 % of pregnant women. there is a correlation of depression with perceived social support (p<0.001) and there is also a correlation of emotional status with perceived social support (p=0.001). women who had lower social support more often experienced depressiveness and worse emotional status. in addition, women who had more children reported less social support (p=0.01). conclusions. there is a significant correlation between the social support given during pregnancy and increased emotional wellbeing of pregnant women. practical recommendations. it is recommended to provide screening for women emotional state and need for counselling in antenatal programs, especially for those women who have poor social support.
Į̨vadas. Tyrimai rodo, kad nepakankama socialinė parama nėštumo metu blogina nėščių moterų psichologinę sveikatą, kuri neigiamai veikia jos gyvenimo kokybę. Nepaisant didelio depresijos paplitimo nėštumo metu, tai yra palyginti mažai ištyrinėta sritis Lietuvoje. Be to, reikia pabrėžti, kad socialinė parama yra vienas iš svarbiausių nėščių ir pagimdžiusių moterų emocinės gerovės veiksnių. Darbo tikslas. Š̌iuo tyrimu siekiama ištirti socialinės paramos svarbą emocinei moterų gerovei nėštumo metu. Uždaviniai. 1) apibūdinti nėščių moterų socialinės paramos situaciją, 2) įvertinti nėščių moterų emocinę gerovę, 3) išanalizuoti sąsajas tarp socialinės paramos ir emocinės gerovės nėštumo metu. Metodai. Tai yra vienmomentinis nėščių pacienčių tyrimas. buvo išdalinta 270 klausimynų, 208 respondentės (nėščios moterys) sugrąžino teisingai užpildytas anketas (atsako dažnis - 77%). Klausimyną sudarė 44 klausimai lietuvių kalba, įskaitant edinburgo depresijos skalę (epds), daugialypės suvokiamos socialinės paramos skalę (mspss) ir darbo autorės parengtus klausimus apie emocinę būklę ir sociodemografines charakteristikas. Rezultatai. Aukštas depresiškumas buvo būdingas 18.3 proc. moterų. nustatytos sąsajos tarp moterų depresiškumo ir suvokiamos socialinės paramos (p <0.001), taip pat egzistuoja emocinės būklės ir suvokiamos socialinės paramos koreliacija (p = 0.001). Moterys, turinčios mažesnę socialinę paramą, dažniau patyrė depresiją ir blogesnę emocinę būklę. be to, daugiau vaikų auginančios moterys nurodė turinčios mažiau socialinės paramos (p = 0.01). Išvados. Mažesnė socialinė parama nėštumo metu susijusi su didesniu moterų depresiškumu bei blogesne emocne būkle. praktinės rekomendacijos. rekomenduojama atlikti moterų emocinės būsenos patikrinimą ir pagalbos poreikius teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nėščioms moterims, ypač toms moterims, kurios turi nepakankamą socialinę paramą artimoje aplinkoje.