Naujos universalios skalės burnos chirurgijoje pacientų psichoemocinei būsenai vertinti validacija
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas: Įvairių odontologinių procedūrų metu yra veikiama paciento psichoemocinė būsena, kuri įtakoja ne tik paciento komfortą, tačiau ir gydytojo darbo aplinką. Skiriami trys pagrindiniai psichoemocinės būsenos sudedamieji komponentai: baimė, stresas ir jautrumas skausmui. Ankstesnių studijų metu buvo nutatyta, kad nėra objektyvaus metodo, leidžiančio standartizuotai vertinti pacientų psichoemocinę būseną burnos chirurgijos procedūrų metu. Esant netinkamų skalių ir nestandartizuotam vertinimui kyla studijų heterogeniškumo problema, neleidžianti lyginti gaunamų rezultatų, o paciento vertinimas tampa neefektyvus. Tyrimo tikslas: Įvertinti anksčiau autorių sukurtos naujos universalios skalės burnos chirurgijoje pacientų psichoemocinei būsenai (USOS) vertinti patikimumą ir efektyvumą klinikinėje praktikoje. Medžiaga ir metodai: Atliktas pilotinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 87 tiriamieji, atvykę į Lietuvos Sveikatos Moklų Universiteto Veido ir Žandikaulių chirurgijos skyriau ambulatorinę polikliniką ambulatoriniam dantų šalinimui. Pacientai prieš procedūrą savarankiškai pildė klausimyną, sudarytą iš bendrosios anketinės dalies ir specialių skalių, skirtų paciento psichoemocinei būsenai vertinti. Po procedūros operavęs gydytojas pildė specialią gydytojui skirtą USOS dalį. Po 4-6sav. pacientai pakartotinai pildė USOS klausimyną. Statistinė rezultatų analizė atlikta SPSS 12.0 for Windows programa. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikyti, kai p<0.05. Rezultatai: Statistinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad galutinė USOS skalė, tenkinanti patikimumo koeficientų reikalavimus, turi būti sudaryta iš 6 klausimų paciento pildomos dalies ir 3 bendrinių klausimų gydytojo pildomos dalies. Esant tokiai skalės kompozicijai vidinio patikimumo koeficientas paciento daliai 0.783, o gydytojo – 0.757. Išvados: USOS skalė yra tinkama praktiniam panaudojimui klinikoje bei atliekant mokslinius tyrimus. Reikalingi papildomi tyrimai, pritaikant skalę didesnėms populiacijoms. Skalės efektyvumą gali pagerinti papildomai naudojami fiziologinių pokyčių tyrimai.
Relevance of the problem: Patient’s psycho-emotional status is affected during various dental procedures influencing patient’s comfort and doctor’s work environment. Psycho-emotional status is composed of three factors: fear, stress and pain sensitivity. It was found, that there aren’t any objective methods that may help in standard evaluation of oral surgery patient’s psycho-emotional status. Therefore, there is a problem of heterogenous studies and ineffective patient’s status rating. Aim of the work: To evaluate the reliability and effectivity of the new universal scale in oral surgery for patient’s psycho-emotional status rating (USOS) in clinical practice. Material and the methods: In total 87 patients, that came for outpatient teeth extraction to Lithuanian University of Health Sciences Oral and Maxillofacial Surgery Department were enrolled in this study. Patients filled self-reported questionnaires before the procedure. Operating surgeon rated USOS doctor’s part questionnaire after the procedure. 4-6 weeks later all patients were asked to fill USOS questionnaire retrospectively. Statistical analysis was performed using SPSS 12.0 for Windows. Statistical significance was considered with p<0.05. Results: The final composition of USOS that would fit to reliability coefficient should be composed from 6 patient part questions and 3 general doctor part questions. This composition results in Cronbach’s alpha coefficient 0.783 for patient’s part and 0.757 for doctor’s part. Conclusions: USOS is a suitable scale for clinical and scientific usage. Further researches are needed for wide populations. Additional physiological tests combined with the use of USOS would improve patient’s psycho-emotional status evaluation.