Kompiuterinės tomografijos diagnostinė vertė, diferencijuojant paausio seilių liaukų patologinius darinius
Karnaševičiūtė, Milda |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo autorius: Milda Karnaševičiūtė Darbo pavadinimas: Kompiuterinės tomografijos diagnostinė vertė, diferencijuojant paausio seilių liaukų patologinius darinius Tikslas: Įvertinti kompiuterinės tomografijos galimybes diferencijuojant paausio seilių liaukų patologinius darinius. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, kuriems nustatyta paausio seilių liaukų patologija demografinius duomenis ir darinių pasiskirstymą atskirose amžiaus grupėse. 2. Nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimo jautrumą ir specifiškumą diferencijuojant skirtingus paausio seilių liaukų patologinius darinius. 3. Palyginti kompiuterinės tomografijos išvados tikslumą remiantis histologinio tyrimo duomenimis. Tyrimo objektas: Pacientai, gydyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (2017-2021), kuriems buvo diagnozuoti paausio seilių liaukų patologiniai dariniai kompiuterinės tomografijos tyrimo metu. Tyrimo metodai: Retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas LSMU KK Radiologijos klinikoje. Darbas atliktas gavus LSMU bioetikos centro pritarimą Nr. BEC–MF-92 (2022-11-17). Pacientų grupė buvo atrinkta pagal TLK-10-AM kodus D11.0, C07 peržiūrėta 400 ligos istorijų. Duomenys buvo renkami iš elektroninės „HIS“ sistemos. Buvo analizuojami MRT, UG ir KT aprašai, taip pat tyrimų vaizdai Meddream sistemoje. Atlikto tyrimo metu išanalizuoti demografiniai rodikliai (amžius, lytis), klinikinė diagnozė, kokie radiologiniai tyrimai buvo atlikti ir kokie buvo rasti juose pakitimai. Rezultatai: Tyrime iš viso dalyvavo 163 pacientai, kurių didžiajai daliai 134 (82,2 %.) buvo diagnozuoti nepiktybiniai PSL dariniai, likusiems 29 (17,8 %) nustatyti dariniai buvo piktybiniai. Nustatyta, kad pacientai su diagnozuotais piktybiniais navikais buvo statistiškai reikšmingai vyresni negu pacientai, kuriems buvo nustatyti nepiktybiniai PSL dariniai (Mann-Whitney U; p < 0,001). Nustatytas KT tyrimo jautrumas diagnozuojant nepiktybinius ir piktybinius PSL darinius yra atitinkamai 86,2 % ir 100 %., o specifiškumas 50 % ir 33,3 %. Apibendrinus rezultatus galima teigti, kad KT tyrimo jautrumas diagnozuojant piktybinius ir nepiktybinius PSL darinius siekia 93,1 %, o specifiškumas 40 %. Palyginus KT tyrimo duomenis diagnozuojant nepiktybinius PSL darinius su gautais histologinio tyrimo atsakymais sutapo 44,2 %, nesutapo 55,8 % tyrimo dalyvių diagnozės. Atliekant KT buvo sėkmingiau nustatomos PA (90 %) ir monomorfinė adenoma (66,7%). KT metodo pagalba visiems piktybinius PSL navikus turėjusių pacientų patologija buvo sėkmingai diagnozuota (100 %).
Author of the work: Milda Karnaševičiūtė Thesis title: Diagnostic value of computed tomography in the differentiation of parotid salivary gland pathologies Aim of the study: To evaluate the potential of computed tomography in the differentiation of parotid salivary gland pathologies. Objectives: 1. To evaluate the demographics of patients with parotid salivary gland pathology and the distribution of lesions in different age groups. 2. To determine the sensitivity and specificity of CT scanning in differentiating between different parotid salivary gland pathologies. 3. To compare the accuracy of CT findings based on histological findings. Participants: Patients treated at Kaunas Clinics of Lithuanian University of Health Sciences Hospital (2017-2021), who were diagnosed with parotid salivary gland pathological lesions on CT scan. Methods. The work was performed with the approval of the LSMU Bioethics Center No. BEC-MF-92 (2022-11-17). The patient group was selected according to ICD-10-AM codes D11.0, C07 and 400 medical records were reviewed. Data were collected from the electronic HIS system. MRI, Ultrasound and CT descriptions as well as images from the Meddream system were analyzed. The study analyzed demographics (age, sex), clinical diagnosis, which radiology examinations were performed and which abnormalities were found. Results: 163 patients were involved in the study, the majority of whom 134 (82.2%) were diagnosed with non-malignant lesions of the PSL and the remaining 29 (17.8%) were diagnosed with malignant tumors. Patients diagnosed with malignant tumors were statistically significantly older than patients diagnosed with non-malignant PSL lesions (Mann-Whitney U; p < 0.001). The sensitivity and specificity of the CT scan for the diagnosis of non-malignant and malignant PSL lesions were 86.2% and 100%, respectively, and the specificity and specificity were 50% and 33.3%. Taken together, the sensitivity and specificity of CT for the diagnosis of malignant and non-malignant PSL lesions are 93.1% and 40%, respectively. Comparison of the CT findings with the histological findings showed 44.2% concordance and 55.8% discordance. The success rate of CT was higher for PA (90%) and monomorphic adenoma (66.7%). All patients with malignant PSL tumors were successfully diagnosed by CT (100%). Conclusions:1. A total of 163 patients were included in the study, the majority of whom 134 (82.2%) were diagnosed with non-malignant PSL lesions and the remaining 29 (17.8%) were diagnosed with malignant lesions. The vast majority of female and male patients were diagnosed with non-malignant PSL