Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos ir miego kokybės sąsajų tyrimas
Petkevičiūtė, Jolanta |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA Petkevičiūtė J. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos ir miego kokybės sąsajų tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas, 2020; 63 p. Tyrimo tikslas. Ištirti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos ir miego kokybės sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos sutrikimus. 2. Įvertinti vaikų, turinčių raidos sutrikimų, miego kokybę ir trukmę. 3. Nustatyti sensorinės integracijos sutrikimų ir veiksnių, lemiančių miego kokybę, sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimui naudotas anketinės apklausos metodas, naudojant tyrimo autorės sudarytą anketą, „Sensorinio profilio“ testą ir „Vaikų miego įpročių klausimyną“. Tyrimo autorės sudaryta anketa buvo renkami bendrieji duomenys apie vaiką ir jo miego trukmę. „Sensorinio profilio“ testas naudotas išsiaiškinti vaiko reakcijas į skirtingus aplinkos stimulus. „Vaikų miego įpročių klausimynas“, naudotas išsiaiškinti vaikų miego įpročius ir veiksnius, įtakojančius miego kokybę. Tiriamųjų kontingentas. Tyrime dalyvavo 69 tėvai, auginantys vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Vaikų amžius buvo nuo 3 iki 7 metų. Tyrimo išvados. 1. Vaikai, turintys raidos sutrikimų, susiduria su sensorinės integracijos sutrikimais. Dažniausiai pasireiškiantys sutrikimai yra sumažėjusio arba padidėjusios jautrumo reakcijos girdimosios, vizualinės, taktilinės, proprioreceptinės, vestibiulinės ir skonio sistemų stimulams; 2. Raidos sutrikimų turinčių vaikų vidutinė miego trukmė darbo dienos yra nepakankama (9,84±1,57 val.), o savaitgaliais vaikai miega pakankamai (10,88±1,44 val.). Tarp vidutinės miego trukmės darbo dienomis ir savaitgaliais nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Visi tyrime dalyvavę vaikai susidūrė su miego kokybės sunkumais. Labiausiai miego kokybę įtakoja nenoras eiti miegoti vakare, baimė miegoti vienam ir tamsoje, knarkimas, kalbėjimas per miegus, griežimas dantimis, dažni prabudimai naktį, neramus miegas; 3. Vaikų, turinčių raidos sutrikimų, sensorinės integracijos sutrikimai yra susiję su miego kokybę įtakojančiais veiksniais. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos visose raidos sutrikimų turinčių vaikų grupėse tarp padidėjusio/sumažėjusio jautrumo sensoriniams stimulams ir septynių miego kokybę lemiančių veiksnių.
ABSTRACT Jolanta Petkevičiūtė. The interface between sensory integration and sleep quality in children with developmental disorders. Master‘s thesis. Supervisor Prof. Audronė Prasauskienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Rehabilitation. Kaunas, 2020; 63 p. Aim of thesis. Investigate the association between sensory integration and sleep quality in children with developmental disabilities. Tasks: 1. Evaluate sensory integration disorders in children with developmental disorders; 2. Evaluate the quality and duration of sleep in children with development disorders; 3. To determine the links between sensory integration disorders and the factors that influence sleep quality. Methodology. A one-moment research was conducted using the study author's questionnaire, the “Sensory Profile” test and the “Children's Sleep Habits Questionnaire”. The author’s questionnaire was used to collect general data of the child and his/her sleep duration. The "Sensory Profile" test was used to find out the child's response to different sensory integration stimuli. "Children's Sleep Habits Questionnaire" used to find out children's sleep habits and the factors that influence sleep quality. Participants. The study included 69 parents of children with developmental disabilities. The children were between 3 and 7 years old. Conclusion. 1. Children with developmental disabilities experience sensory integration problems. The most common disorders are hypersensitivity or hypersensitivity reactions to stimuli of auditory, visual, tactile, proprioceptive, vestibular and taste systems; 2. The average sleep time of children with developmental disabilities is insufficient (9.84 ± 1.57 hours) on weekdays and sufficient sleep (10.88 ± 1.44 hours) on weekends. There was a statistically significant difference between average sleep times on weekdays and weekends. All the children in the study had difficulty sleeping. Sleep in the evening, fear of being alone and in the dark, snoring, talking during sleep, gnashing of teeth, frequent night-time wakefulness, restless sleep are the main factors affecting sleep quality; 3. Sensory integration disorders in children with developmental disabilities are associated with factors affecting sleep quality. Statistically significant associations were found in all groups of children with developmental disabilities between hypersensitivity to sensory stimuli and seven determinants of sleep quality.