Mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Erika Daukintytė. Mokslo įrodymais grįstos slaugos taikymas pirminėje sveikatos priežiūroje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Prof. dr. Aurelija Blaževičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 67 p. Darbo tikslas: Įvertinti mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą priminėje sveikatos priežiūroje bendruomenės slaugytojų požiūriu. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti slaugytojų įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymu PSP jų pačių požiūriu. 2. Įvertinti slaugytojų požiūrį ir kompetenciją į mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą PSP. 3. Įvertinti veiksnius sąlygojančius mokslo įrodymais grįstos praktikos taikymą PSP. Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais Kauno miesto poliklinikoje. Tiriamieji – Kauno miesto poliklinikoje dirbantys bendruomenės slaugytojai. Iš viso paruošta ir išdalinta 142 anketos. Pilnai užpildytos ir tinkamos vertinimui grįžo 130 anketų (atsako dažnis 91,5 proc.). Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudoti standartizuoti Mokslo įrodymais grįstos praktikos ir Kliūčių skalės klausimynai. Darbo išvados: 1. Bendruomenės slaugytojai savo įgūdžius susijusius su mokslo įrodymais grįstos slaugos naudojimu klinikinėje veikloje vertina vidutiniškai. Jaunesnio amžiaus, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir mažesnę profesinę bei darbinę patirtį PSP turintys respondentai savo įgūdžius naudoti mokslinę informaciją vertino statistiškai reikšmingai geriau. 2. Statistiškai reikšmingai dažniau jaunesnio amžiaus, aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir mažesnę darbinę bei profesinę patirtį turintys PSP bendruomenės slaugytojai dažniau pritaiko mokslo įrodymus praktikoje. 3. Remiantis tyrimo duomenis, galime teigti, kad dominuojančios kliūtys taikant mokslo įrodymais grįsta slaugos praktiką buvo laiko trūkumas ir prasti mokslinių duomenų analizės bei rezultatų nagrinėjimo įgūdžiai.
Erika Daukintytė. The application of evidence-based nursing in primary health care. Master’s thesis. Supervisor – Prof. Dr. Aurelija Blaževičienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 67 p. Aim of the study: To evaluate the application of evidence-based practice in primary health care from the perspective of community nurses. Research tasks: 1. To analyse the skills of nurses in applying evidence-based practice in PHC from their own perspective. 2. To evaluate the attitudes and competencies of nurses towards the application of evidence-based practice in PHC. 3. To evaluate the factors that determine the application of evidence-based practice in the PHC. Methodology: The research was conducted between the months of September and December of the year 2019 at the Kaunas city Primary Health Care centre. Participants – community nurses working at Kaunas city Primary Health Care centre. During the research, 142 questionnaires were distributed. 130 questionnaires were returned fully completed and suitable for evaluation (response rate 91.5%). The method used is an anonymous questionnaire. Research instruments – standardized Evidence-Based practice questionnaire and Barriers Scale questionnaire were used for the study. Conclusions: 1. Community nurses rate their skills related to the use of evidence-based nursing in clinical practice on average. Younger respondents with higher university education and less work and professional experience in primary care rated their skills in using scientific information statistically significantly better. 2. Statistically, younger nurses with higher university education and less work and professional experience are more likely to apply scientific evidence in practice. 3. Based on research data, we can state that the predominant barriers to the application of evidence-based nursing practice were lack of time and poor skills in analysing scientific data and results.