Options
X pieno perdirbimo įmonės superkamo pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaita
Dirsaitė, Silvija |
Tušas, Saulius |
Šlyžius, Evaldas | Recenzentas / Reviewer |
Čiučelienė, Zita | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Miceikienė, Ilona Teodora | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Kauzonienė, Ilona | Komisijos narys / Committee Member |
Černauskienė, Janina | Komisijos narys / Committee Member |
Januškevičius, Algirdas | Komisijos narys / Committee Member |
Jukna, Vigilijus | Komisijos narys / Committee Member |
Gružauskas, Romas | Komisijos narys / Committee Member |
Juozaitienė, Vida | Komisijos narys / Committee Member |
Pieno produktai, prieš patekdami į prekybą, turi atitikti svarbiausius maisto produktų kokybės reikalavimus. Kaip kokybiškos ir saugios pieno produktų gamybos rodikliai yra tikrinami bendras mikroorganizmų skaičius, koliforminių bakterijų, enteropatogeninių mikroorganizmų, listerijų, vaškinių bakterijų, pūlingų infekcijų sukėlėjai, pelėsinių grybų ir mielių kiekiai piene (Staniškienė ir kt., 2007). Pieno supirkimo taisyklėse numatyta nemažai rodiklių, kurie apsprendžia pieno kokybę. Tai bendra bakterinė tarša, somatinių ląstelių kiekis, inhibitorinių medžiagų nebuvimas ir užšalimo temperatūros rodikliai. Visi šie rodikliai tarpusavyje susiję ir vienam jų pakitus, priežastį galima išaiškinti, analizuojant kitus. Pavyzdžiui, padidėjus somatinių ląstelių kiekiui, piene galima aptikti inhibitorinių medžiagų, kas rodo, kad sveikų karvių pienas sumaišytas su sergančių. Kiekvieno rodiklio nuokrypiai įtakoja ir pieno kokybę. Šiuolaikinės technologijos leidžia iš pieno pašalinti dalį somatinių ląstelių, sumažinti bakterijų kiekį, bet išnaikinti antibakterines medžiagas, vadinamas inhibitoriais, nepavyksta (Greičiuvienė, 2009). Stebėjimai parodė, kad karvių, apsiveršiavusių rudenį bei žiemos pradžioje, pienas būna riebesnis, nes vasarą ir rudenį yra pakankamai geros kokybės pašarų, vertingų maisto medžiagų ir ląstelienos, iš kurios ir sintetinamos pirminės pieno riebalų medžiagos. Pavasarį pašarai būna blogesni. Anksti išginus karves į ganyklą, žolėje yra mažai ląstelienos. Darbo tikslas - įvertinti superkamo pieno sudėties ir kokybės kaitą x pieno perdirbimo įmonėje Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti superkamo pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą, atskirais metais ir metų laikotarpiais; 2. Įvertinti superkamo pieno kokybę, priklausomai nuo ūkyje laikomų karvių skaičiaus. Išvados: 1. Vidutinis somatinių ląstelių skaičius superkamame piene didžiausias buvo nustatomas 2010 metais vasaros metu – 249 tūkst./ml, o mažiausias 2009 metais žiemą - 192 tūkst./ml piene. 2011 m. visais metų sezonais somatinių ląstelių skaičius piene sumažėjo – 5,11 proc., palyginus su 2010; 2. Vidutinis pieno bendras bakterinio užterštumo kokybės rodiklis buvo nustatytas didžiausias 2010 metais žiemą – 57 tūkst./ml, o mažiausias nustatytas 2010 metais rudenį - 28 tūkst./ml piene; 3. Mažiausi vidurkiai inhibitorinių medžiagų, kurios buvo nustatytos pieno mėginiuose buvo 2009 metais – 1,42 proc., daugiausiai 2011 metais – 1,86 proc. visame superkamame piene. Inhibitorinių medžiagų superkamame piene daugiausiai nustatyta 2011 metais pavasarį – 2,19 proc., mažiausiai 2009 metais žiemą – 0,92 proc., nuo visų tirtų pieno mėginių; 4. Mėginių, kai žaliaviniame piene pašalinio vandens buvo daugiau kaip 1 proc., daugiausia nustatyta 2009 metais vasarą – 13,98 proc., o mažiausi kiekiai nustatyti 2011 metais žiemą – 0,78 proc.; 5. Superkamame piene didžiausi pieno riebalų kiekiai nustatyti 2009 metais rudenį – 4,45 proc. ir baltymų 2010 metais rudenį – 3,36 proc.; o mažiausi pieno riebalų kiekiai nustatyti 2010 metais pavasarį – 3,88 proc. ir baltymų 2010 metais pavasarį – 3,10 proc. Didžiausi pieno perskaičiavimo į bazinį pieno kiekį koeficientai buvo nustatyti 2009 metais rudenį – 1,279 proc., o mažiausi 2010 metais pavasarį – 1,112 proc.; 6. Pagal somatinių ląstelių skaičių vidurkius piene geriausi rodikliai nustatyti ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 20 - 100 karvių – 224 tūkst./ml, o žemiausi rodikliai – virš 100 ir daugiau karvių - 233 tūkst./ml piene; 7. Mažiausi bendro bakterinio užterštumo rodikliai nustatyti ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 - 20 karvių – 28 tūkst./ml, o didžiausi nuo 20 - 100 karvių – 40 tūkst./ml piene; 8. Daugiausia inhibitorinių medžiagų pieno mėginiuose buvo nustatyta 2011 metais iki 20 karvių laikomuose ūkiuose – 1,93 proc., o mažiausiai 2009 metais buvo 20 – 100 karvių ūkiuose – 1,42 proc.
Job objective – to assess the quality of purchased milk change the milk processing plant X. The goals: 1. Rate bought milk composition and quality of change in different years and years; 2. To evaluate the quality of the milk purchased, depending on the number of cows kept on the farm. Research work carried out to choose the milk processing plant. The paper analyzes the company bought the milk composition and quality changes during the 2009 – 2011 year, depending on the number of cows and season. Research work carried out to choose the milk processing plant. The paper analyzes the company bought the milk composition and quality changes during the 2009 - 2011 year, depending on the number of cows and season. Work carried out in accordance with the SE Laboratory research protocols, as well asdairies milk sheets. In order to achieve their targeted goals and objectives of the work was divided into two phases: 1. The first stage was carried out specific scientific literature and ather sources of usefulsearch, systematization of information gathered and analyzed. 2. In the second stage of the research was conducted dairies milk composition and quality of analysis and comparison. Farms were divided by the number of cows from 1 – 20, from 20 – 100 and over 100 cows. Compare the amount amount of milk composition and quality changes of season. Research work have been calculated and found; IP numbers of samples tested, inadequateinvestigation of the number of samples of milk fat content (percent), milk protein inadequateinvestigation of the number of samples of milk fat content (percent), milk protein content (percent), milk conversion coefficient (kp), somatic cell count (thousand./ml³), bacterial contamination (thousand./ml³), milk frezing point ºC. Subjects were grouped according to: 1) The number of cows on the farm; 2) Season; 3) Yeat Conclusions: 1. Seasonally somatic cell count with the best performance was in the winter and autumn, and lowest in summer. The best results were 2010, second in 2011 to below 0.08 percent, the lowest 2009 to 0.19 percent compared to 2010. 2. According to the seasons of total bacterial contamination of the best indicator of the summer and autumn, and lowest in winter and spring. The best results were 2011, second in 2010 to below 0.02 percent, the lowest 2009 to 0.09 percent compared with 2011. 3. Inhibitory substances in milk purchased mostly found in the spring, at least winters, autumns. Most of the year 2011 – 0.18 percent. In 2010 – 0.15 percent, 2009 – 0.14 percent. Year 2011 compared to 2009, less 0.39 percent, to 2010 to 0.38 percent. Between 2009 and 2010 – 0.01 percent difference. 4. Milk freezing point of the best indicators of the spring and summer from 2011. The lower this year – 0.02 percent, 2010 and 2009 to 0.09 percent compared with rates in 2011. 5. Protein, fat levels are the best indicators of the autumn, the lowest in the spring. Lactose content of the best indicators of the spring, lowest in autumn. The maximum conversion rate was in the autumn, the lowest in the spring. 6. By holding the somatic cell count can be seen from 20 to 100 cows on fars, and the lowest of farms over 100 cows. 7. By holding the total bacterial contamination of the best indicators of 1-20 cows on farms, and the lowest 20 to 100 cows on farms. 8. By holding the best indicators of inhibitory substances from 20 to 100 cows on fars, and the lowest 1 -20 cows on farms. By holding the best indicators of inhibitory substances from 20 to 100 cows on farms.