Pacientų, gydytų dėl visuomenėje įgytos bakterinės pneumonijos LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje antibakterinio gydymo parinkimo ir gydymo trukmės vertinimas

Darbo autorius. Ignas Karlonas Darbo pavadinimas: Pacientų, gydytų dėl visuomenėje įgytos bakterinės pneumonijos LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje antibakterinio gydymo parinkimo ir gydymo trukmės vertinimas. Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, gydytų dėl lengvos ar vidutinio sunkumo visuomenėje įgytos bakterinės pneumonijos LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriuje β-laktaminių antibiotikų monoterapija, kuriems stebėtas teigiamas klinikinis atsakas, gydymo pasirinkimą ir trukmę. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, stacionarizuotų dėl lengvos ar vidutinės visuomenėje įgytos bakterinės pneumonijos 2022 - 2023 m., kuriems stebėtas teigiamas atsakas į antimikrobinį gydymą – epidemiologinius duomenis (amžius, lytis, gretutinės ligos, hospitalizacijos laikotarpis), klinikos ypatumus 2. Įvertinti skirto β-laktaminių antibiotikų grupės vaisto pasirinkimą ir gydymo juo trukmę 3. Įvertinti epidemiologinius, klinikinius, laboratorinius duomenis, galėjusius turėti įtakos visuomenėje įgytos bakterinės pneumonijos gydymo pasirinkimui ir trukmei. Tyrimo metodai: Retrospektyvinio tyrimo metu buvo renkami ir vertinami LSMU Kauno ligoninėje gydytų nuo 2022.08.01 iki 2023.08.01 pacientų ligos istorijų duomenys. Buvo atlikta statistinė gautų duomenų analizė ir aprašyti rezultatai. Statistinė analizė atlikta pasitelkiant IBM SPSS 30.0 statistinį paketą. Rezultatai: Nustatyta, kad dėl lengvos ar vidutinio sunkumo pneumonijos β-laktaminiais antibiotikais Infekcinių ligų skyriuje buvo gydytas 31 pacientas. 45,2 % (14) tiriamųjų buvo vyrai, 54,8 % (17) – moterys. Tiriamųjų vidutinis amžius – 58,81 ± 17,41 metai. Bent viena gretutine patologija sirgo 22 pacientai (71 %), 9 (29 %) gretutinių ligų neturėjo. Pagal CRB-65 skalę 18 pacientų (58,1 %) priskirti lengvos, o 13 (41,9 %) – vidutinio sunkumo VĮP grupei. Vienos skilties infiltracija rentgenogramoje nustatyta 21 pacientui (67,7 %), dviejų ir daugiau skilčių – 10 (32,3 %). Pacientai, turėję kitų gretutinių ligų nei AH, dažniau sirgo dviejų ir daugiau skilčių pneumonija nei tie, kurie turėjo tik AH ar nesirgo visai (p = 0,003). Sunkesnė ligos eiga dažniau nustatyta pacientams, sirgusiems dvejomis ar daugiau gretutinių ligų (p = 0,017). Sergantiems dviejų ir daugiau skilčių pneumonija dažniau prireikė papildomo deguonies hospitalizacijos dieną (p = 0,012). Skreplių pasėlio tyrimas buvo atliktas 14 pacientų (45,2 %), iš kurių 9 (29 %) užauginti sukėlėjai: Streptococcus pneumoniae – 7 (22,6 %), Haemophilus influenzae – 1 (3,2 %), β hemolizinis streptokokas – 1 (3,2 %). Lengvos ar vidutinio sunkumo VĮP gydymui dažniausiai skirtas cefuroksimas – 28 atvejais (90,3 %), amoksicilinas su klavulano rūgštimi – 2 (6,5 %), ampicilinas su sulbaktamu – 1 (3,2 %). Dviems pacientams (6,5 %) antibakterinis vaistas buvo pakeistas remiantis skreplių pasėlio rezultatais. Antibiotikų vartojimo trukmė buvo 8,06 ± 1,48 dienos. Gydymo forma iš intraveninės į geriamąją buvo pakeista po 4,9 ± 1,19 dienos (nuo 3 iki 7 d.), tačiau 9 pacientams (29 %) forma liko nepakeista viso kurso metu. Išvados: 1. Daugelis dėl visuomenėje įgytos pneumonijos stacionarizuotų pacientų sirgo gretutinėmis patologijomis. Ligoniams, turintiems gretutinių ligų, nustatyta sunkesnė pneumonijos forma ir ligos eiga 2. Pirmojo pasirinkimo antibiotikas gydyti lengvą ar vidutinio sunkumo visuomenėje įgytą tipinių sukėlėjų pneumoniją buvo cefuroksimas – jis skirtas 90,3 % (28) pacientų. Du tiriamieji (6,5 %) buvo gydyti amoksicilinu ir klavulano rūgštimi, vienas pacientas (3,2 %) ampilicinu ir sulbaktamu. Dviems asmenims (6,5 %) antibakterinis gydymas koreguotas po teigiamo skreplių pasėlio rezultato 3. Vidutiniškai antibiotikai buvo vartojami 8,06 ± 1,48 dienas, min. 5 d., max. 12 dienų. Nustatyta, jog antimikrobinis gydymas buvo 3,06 dienomis arba 61 % ilgesnis nei rekomenduojamas specialistų gairėse. Nebuvo nustatyta epidemiologinių, klinikinių ir laboratorinių duomenų, kurie turėjo įtakos VĮP bakterinės pneumonijos skirtos antibiotikoterapijos pasirinkimui ar trukmei.

Author of the study: Ignas Karlonas Title of the study: Assessment of antibiotic selection and treatment duration in patients treated for community-acquired bacterial pneumonia at the Infectious Diseases Department of LSMU Kaunas Hospital. Aim of the study: To evaluate the choice and duration of β-lactam monotherapy in patients treated for mild to moderate community-acquired bacterial pneumonia at the Department of Infectious Diseases, LSMU Kaunas Hospital, who demonstrated a positive clinical response. Objectives: To assess the epidemiological data and clinical characteristics of patients hospitalized due to mild or moderate community-acquired bacterial pneumonia in 2022 – 2023, who showed a positive response to antimicrobial treatment 2. To evaluate the choice and treatment duration of the prescribed β-lactam antibiotic 3. To assess epidemiological, clinical, and laboratory data that could have influenced the choice and duration of treatment for community-acquired bacterial pneumonia. Methods: In this retrospective study, data were collected and analyzed from medical histories of patients treated at LSMU Kaunas Hospital from 2022.08.01 to 2023.08.01. A statistical analysis of the collected data was conducted, and results were described. Statistical analysis was performed using IBM SPSS 30.0 software. Results: It was determined that 31 patients were treated with β-lactam antibiotics in the Department of Infectious Diseases for mild or moderate pneumonia. Of the study participants, 45,2% (14) were men and 54,8% (17) were women. The average age of participants was 58,81 ± 17,41 years. At least one comorbid condition was present in 22 patients (71%), while 9 (29%) had no comorbidities. According to the CRB-65 scale, 18 patients (58,1%) were classified as having mild CAP, and 13 (41,9%) as having moderate CAP. Radiographic imaging revealed single-lobe infiltration in 21 patients (67,7%) and multi-lobe (two or more lobes) infiltration in 10 (32,3%). Patients with comorbidities other than arterial hypertension (AH) more frequently had multi-lobe pneumonia compared to those with only AH or no comorbidities (p = 0,003). A more severe disease course was more often observed in patients with two or more comorbidities (p = 0,017). Patients with multi-lobe pneumonia more frequently required supplemental oxygen on the day of hospitalization (p = 0,012). Sputum culture testing was performed in 14 patients (45,2%), and pathogens were isolated in 9 (29%): Streptococcus pneumoniae – 7 (22,6%), Haemophilus influenzae – 1 (3,2%), and β-hemolytic streptococcus – 1 (3,2%). The most commonly prescribed antibiotic for treating mild or moderate CAP was cefuroxime – in 28 cases (90,3%), followed by amoxicillin with clavulanic acid – 2 (6,5%), and ampicillin with sulbactam – 1 (3,2%). In two patients (6,5%), the antibacterial drug was changed based on sputum culture results. The average duration of antibiotic use was 8,06 ± 1,48 days. The form of treatment was switched from intravenous to oral after an average of 4,9 ± 1,19 days (range: 3 to 7 days), although in 9 patients (29%) the form remained unchanged throughout the entire course. Conclusions: 1. The majority of patients hospitalized for community-acquired pneumonia had comorbid conditions. Patients with comorbidities were found to have more severe forms and courses of pneumonia 2. The first-line antibiotic for treating mild or moderate community-acquired pneumonia caused by typical pathogens was cefuroxime, prescribed to 90,3% (28) of patients. Two subjects (6,5%) were treated with amoxicillin and clavulanic acid, and one patient (3,2%) with ampicillin and sulbactam. In two patients (6,5%), antibacterial treatment was adjusted based on positive sputum culture results 3. On average, antibiotics were used for 8,06 ± 1,48 days (minimum 5 days, maximum 12 days). It was found that antimicrobial treatment was 3,06 days or 61% longer than recommended in clinical guidelines. No epidemiological, clinical, or laboratory data were identified that influenced the choice or duration of antibiotic therapy for bacterial CAP.