Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais veiksniais

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos įpročius ir jų ryšius su socialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: Įvertinti tirtų moksleivių socialinę padėtį; nustatyti moksleivių mitybos įpročių priklausomybę nuo lyties, klasės, kurioje mokosi ir gyvenamosios vietos; įvertinti ryšius tarp moksleivių mitybos įpročių ir šeimos turtingumo. Tyrimo metodika: Dalyvaujant Lietuvos moksleivių mitybos tyrime, 2011 metais buvo atsitiktinai atrinktos 8 Kauno miesto ir 5 Kauno rajono mokyklos, kuriose apklausti 7, 9, 11 klasių moksleiviai (n=602; 290 berniukų ir 312 mergaičių). Anoniminei apklausai naudotas originalus klausimynas apie moksleivių mitybos įpročius mokykloje ir namuose bei socialinius veiksnius. Šeimų turtingumui vertinti sukurti trys kriterijai: subjektyvus, objektyvus turtingumas ir turtingumas pagal klausimyną. Kokybinių ryšių vertinimui buvo naudotas χ2 kriterijus ir Z kriterijus. Logistinė regresinė analizė buvo taikyta, siekiant įvertinti moksleivių mitybos įpročių ryšį su šeimos turtingumu, atsižvelgiant į lytį, mokymosi klasę ir gyvenamąją vietą. Rezultatai: Neturtingos šeimos sudarė 14,7 – 29,0 proc. priklausomai nuo šeimos turtingumo vertinimo kriterijaus. Mergaičių ir berniukų, taip pat skirtingų klasių moksleivių šeimų pasiskirstymas pagal turtingumą buvo panašus. Kauno rajone gyveno daugiau neturtingų šeimų nei Kauno mieste. Kasdien pusryčiavo 51,5 proc. moksleivių. Mokykloje kasdien valgė šiltus pietus 24,1 proc. moksleivių. Tik trečdalis mokinių kasdien vartojo juodą duoną, 22,7 proc. valgė košes bent du kartus per savaitę. Kasdien valgė vaisius tik 22,2 proc., o daržoves – 35,7 proc. moksleivių. Beveik pusė (47,9 proc.) mokinių bent kartą per savaitę valgė bulvių traškučių, 37,5 proc. – greito maisto produktų. Mergaitės dažniau nei berniukai valgė kruopų košes, vaisius ir daržoves bei rečiau bulvių traškučius, greito maisto produktus, pieniškas dešreles, rūkytus mėsos gaminius ir gėrė saldžius gėrimus. Jaunesnių klasių moksleivės dažniau pusryčiavo, valgė vaisius ir gėrė šviežias vaisių sultis, taip pat rečiau valgė saldumynus nei vienuoliktos klasės moksleivės. Septintokai berniukai dažniau valgė vaisius ir rečiau mėsą nei vienuoliktokai. Kaimo moksleiviai mokykloje dažniau valgė šiltus pietus ir vaisius, rečiau vartojo saldumynus nei miesto moksleiviai. Moksleiviai iš turtingų šeimų dažniau valgė vaisius, daržoves, žuvį, varškę, sūrį, gėrė vaisių sultis ir pieną nei neturtingų šeimų vaikai. Neturtingi vaikai dažniau valgė šiltus pietus mokykloje. Išvados:. Didelės dalies Kauno miesto ir rajono moksleivių mityba buvo nepakankamai sveika. Mitybos įpročiai buvo sveikesni mergaičių nei berniukų, jaunesnių moksleivių nei vyresnių, rajono moksleivių nei miesto. Neturtingų šeimų moksleivių mitybos įpročiai buvo mažiau sveiki nei turtingų šeimų. Raktažodžiai: moksleiviai, mitybos įpročiai, socialiniai netolygumai

The aim of the study: To evaluate Kaunas city and district school children eating habits and their relation to social factors. The objectives of the study: To evaluate social situation of investigated children; identify eating habits dependence on gender, study environment and place of residence; to assess relations between children eating habits and family‘s wealth. Research methods: participating in Lithuania‘s pupils’ nutrition survey in 2011, 8 schools from Kaunas city and 5 from Kaunas district were randomly selected, where 7th, 9th, 11th grade children were inteviewed ( n=602; 290 boys and 312 girls). For the anonymous survey about pupils' nutrition habits at school and at home also social factors, the original questionnaire was used. For family‘s wealth evaluation 3 criterions were created: subjective, objective, and wealth according to questionnaire. For quality evaluations x2 and Z criteria were used. Logistic regression analysis was used evaluating pupils' eating habits relation with family wealth, considering on gender, grade, and place of residence. Results: Poor families accounted to 14.7 - 29.0% in reference with family wealth criterion. Boys and girls, also distribution of family wealth in different grades was similar. Kaunas district had more poor families than Kaunas city. Breakfast everyday had 51.5 % pupils. Dinner at school had 24.1% pupils. Only one third of pupils’ everyday had black bread, 22.7% ate cereal for breakfast at least two times per week. 22.2% had fruits, 35.7% had vegetables every day. Almost half of pupils (47.9%) at least once per week had potato chips, 37.5% - had fast food. Girls more often than boys ate cereals, fruits and vegetables, girls rarely had potato chips, fast foods, sausages, smoked meats and drank sweet drinks. Girls from younger grades also more often ate breakfasts, fruits and vegetables and drank fresh juices than girls from11th grade. Pupils of Kaunas district more often had dinner and fruits, rarely had sweets, than pupils of Kaunas city. Pupils from wealthy families more often had fruits, vegetables, fish, and curd, cheese, drank juice and milk than pupils from poor families. Pupils from poor families more often had dinner at school and ate potato chips for snacks. Conclusions: Big part of Kaunas city and district pupils’ nutrition was not healthy enough. Girls had more healthy eating habits than boys, younger pupils ate healthier than older ones, and pupils in district ate healthier than pupils in city. Pupils from poor families had less healthy eating habits than pupils from wealth families. Key words: schoolchildren, nutrition habits, social inequalities.