Rezekcinės kasos operacijos dėl lėtinio pankreatito: artimųjų rezultatų analizė
Barauskas, Vitas |
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorius: Vitas Barauskas Vadovas: Doc. Dr. Tomas Vanagas Tyrimo pavadinimas: Kasos rezekcinės operacijos dėl lėtinio pankreatito: artimųjų rezultatų analizė Tyrimo tikslas – remiantis retrospektyviai sukauptais duomenimis, įvertinti artimuosius kasos rezekcinių operacijų dėl lėtinio pankreatito rezultatus bei juos įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti dėl lėtinio pankreatito gydymui atliekamų rezekcinių kasos operacijų spektrą bei veiksnius įtakojančius operacijų pasirinkimą. 2) Apskaičiuoti gydymo po rezekcinių kasos operacijų trukmę. 3) Nustatyti komplikacijų dažnį. 4) Nustatyti pooperacinės komplikacijas sąlygojančius rizikos veiksnius. Tyrimo metodai. Retrospektyviai analizuoti 111 pacientų, operuotų LSMUL KK Chirurgijos klinikoje 2010–2023 m. dėl lėtinio pankreatito, medicininiai duomenys. Informacija rinkta iš operacinių registracijos žurnalų, ligoninės informacinės sistemos (LIS) ir pacientų ligos istorijų. Pacientai, pagal atliktą operacijos tipą, suskirstyti į tris grupes: pankreatoduodeninė rezekcija (PDR), dvilikapirštę žarną išsauganti kasos galvos rezekcija (DIKGR), distalinė kasos rezekcija (DR). Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29“. Naudoti šie metodai: Mann–Whitney U, Kruskal–Wallis H, Spearman koreliacija, t-testas, vienfaktorė ANOVA, Tukey post hoc testas, Pearson χ² ir Fisher tikslusis testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Tyrimo dalyviai. Pacientai, kuriems dėl lėtinio pankreatito 2010 – 2023 m. LSMUL KK Chirurgijos klinikoje atlikta kasos rezekcinė operacija. Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų grupėje 85,3% pacientų sirgo klasikiniu lėtiniu pankreatitu, 14,7% – „groove“ tipo. Dažniausiai taikytos operacijos: DIKGR – 50,9%, PDR – 36,4%, DR – 12,7%. Operacijos trukmė ilgiausia buvo PDR (vid. 361,9 min), trumpiausia – DR (vid. 250,0 min). Daugiausia kraujo netekta DR metu, tačiau nukraujavimas buvo statistiškai nereikšmingas komplikacijų sunkumui. Komplikacijos pasireiškė 51,8% pacientų: transfuzinio lygio anemija – 21,6%, pneumonija – 10,8%, žaizdos infekcija – 9,0%, jungties nesandarumas ir abscesas – po 9,9%, simptominės skysčių sankaupos – 5,4%, sepsis – 4,5%, kasos fistulė – 1,8%. Hospitalizacijos mediana – 11 d.; be komplikacijų – 8 d., su komplikacijomis – 16 d. Išvados. 1. DIKGR operacijos buvo atliktos maždaug pusei visų pacientų, tarp jų plačiausiai naudotas Berne metodas. Daugiau nei trečdaliui pacientų prireikė PDR operacijų, iš kurių dažniau taikyta modifikuota PPPD technika. Distalinė kasos rezekcija buvo atliekama rečiausiai. Operacijos tipo pasirinkimą lėmė laikotarpis, naviko įtarimas, pseudocistos, biliarinė ar dvylikapirštės žarnos obstrukcija. 2. Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo 13,98 dienos . Komplikacijų nepatyrę pacientai ligoninėje gydėsi trumpiau (vidutiniškai– 8,21d.), o su komplikacijomis – ilgiau (vidutiniškai – 19,35d.). 3. Komplikacijos nustatytos 51,8% pacientų. Didžioji dalis visų komplikacijų buvo lengvos. Dažniausiai pasitaikė transfuzinio lygio anemija, pneumonija, žaizdos infekcija ir jungties nesandarumas. Beveik trečdalį visų komplikacijų sudarė sunkios komplikacijos, turėję reikšmingos įtakos gydymo eigai ir hospitalizacijos trukmei. 4. Sunkesnės komplikacijos dažniau pasireiškė pacientams su kacheksija, aukštesniu ASA įvertinimu, žemesniu Hb, rūkantiems ar turėjusiems padidėjusią INR. Didesnis intraoperacinis kraujavimas ir prieš operacine anemizacija siejosi su hemotransfuzijos poreikiu, o jungties nesandarumas – su hipoproteinemija.
Author: Vitas Barauskas Scientific supervisor: assoc. prof. dr. Tomas Vanagas RESECTIONAL PANCREATIC SURGERY FOR CHRONIC PANCREATITIS: SHORT TERM OUTCOMES ANALYSIS Aim: To evaluate the short-term outcomes of pancreatic resections for chronic pancreatitis and identify the influencing factors. Objectives. 1. To analyse the spectrum of pancreatic resections performed for the treatment of chronic pancreatitis and the factors determining the choice of surgical approach. 2. To calculate the duration of treatment following pancreatic resections. 3. To determine the incidence of complications. 4. To identify risk factors associated with postoperative complications. Methods. A retrospective analysis was performed on the medical records of 111 patients who underwent surgery for chronic pancreatitis at the Surgery Clinic of LUHS Kaunas Clinics between 2010 and 2023. Data were collected from operative registration logs, the hospital information system (LIS), and patient medical histories. Based on the type of surgery performed, patients were divided into three groups: PD (pancreaticoduodenectomy), DPPHR (duodenum-preserving pancreatic head resection), and distal resection. Statistical analysis was conducted using IBM SPSS Statistics 29. The following statistical methods were applied: Mann–Whitney U, Kruskal–Wallis H, Spearman correlation, t-test, one-way ANOVA, Tukey post hoc test, Pearson’s χ², and Fisher’s exact test. Results were considered statistically significant when p<0.05. Study Participants. Patients who underwent pancreatic resection surgery for chronic pancreatitis at the Department of Surgery of LUHS Kaunas Clinics between 2010 and 2023. Results: Classical chronic pancreatitis was diagnosed in 85.3% of patients, groove-type in 14.7%. DIKGR was the most common surgery (50.9%), followed by PD (36.4%) and DR (12.7%). Distal resection had the longest duration (mean 361.9 min), DR the shortest (mean 250.0 min). The highest intraoperative blood loss occurred during DR, although blood loss was not statistically significantly associated with complication severity. Complications occurred in 51.8% of patients: blood transfusion – 21.6%, pneumonia – 10.8%, wound infection – 9.0%, anastomotic leak and intra-abdominal abscess – 9.9% each, symptomatic fluid collection – 5.4%, sepsis – 4.5%, and pancreatic fistula – 1.8%. One death was registered 0.9%. The median length of hospital stay was 11 days; 8 days for patients without complications and 16 days for those with complications. Conclusions. 1. Around half of the patients underwent DPPHR, most commonly using the Berne technique. Over one-third required PDR, with the PPPD modification being more frequent. Distal pancreatectomy was the least common. The choice of procedure was influenced by time period, suspected malignancy, pseudocysts, and biliary or duodenal obstruction. 2. The average hospital stay was 13.98 days. Patients without complications stayed shorter (mean – 8.21 days), while those with complications had longer stays (mean – 19.35 days). 3. Complications occurred in 51.8% of patients, mostly mild. The most frequent were transfusion-requiring anemia, pneumonia, wound infection, and anastomotic leak. Nearly one-third were severe, significantly affecting treatment course and hospital duration. 4. Severe complications were more common in patients with cachexia, higher ASA scores, smoking history, or elevated INR. Greater intraoperative blood loss and preoperative anemia was associated with transfusion need; anastomotic leak with hypoproteinemia.