Vaikų ir paauglių, turinčių antsvorį ir nutukimą, kūno masės indekso (kmi) įtaka metabolinio sindromo išsivystymui
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: įvertinti vaikų ir paauglių, turinčių antsvorį/nutukimą, KMI, metabolinius ir hormoninius parametrus ir palyginti su metabolinio sindromo išsivystymu po 6 metų.
Uždaviniai: Nustatyti 10 - 18 m. vaikų ir paauglių KMI pokyčius po 6 m. nuo pradinio tyrimo. Įvertinti 10 - 18 m. vaikų ir paauglių, turinčių antsvorį bei nutukimą, hormoninius ir biocheminius pokyčius po 6 m. Nustatyti MS dažnį po 6 m. ir palyginti su metaboliniais parametrais vaikystėje. Nustatyti mitybos ir gyvenimo būdo įtaką MS išsivystymui.
Metodai: Tiriamųjų kohortą sudarė po 6 m. nuo įtraukimo į vaikų/paauglių antsvorio ir nutukimo tyrimą pakviesti pakartotinam tyrimui asmenys. Tiriamiesiems atlikti matavimai – ūgis, svoris, KMI apskaičiavimas, liemens apimtis, AKS, atlikti laboratoriniai tyrimai: lipidograma, GTM su 75g gliukozės, insulino, kepenų fermentų (AST, ALT), laisvo tiroksino (FT4), tireotropinio hormono (TTH) koncentracijos kraujyje. Depresijos ir nerimo simptomai vertinti pagal HAD skalę, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo vertinimui pildytas klausimynas. KMI skaičiuotas pagal formulę: KMI=(svoris (kg))/〖(ūgis (m))〗^2 , vertintas pagal procentilių metodą. MS nustatytas remiantis IDF priimtais kriterijais.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 10 mergaičių (52,6%) ir 9 berniukai (47,4%). Per 6 m. reikšmingai pakito (p<0,05): KMI (tyrimo pradžioje buvo 31,9 kg/m2, po 6m. – 35,6 kg/m2, merginoms nuo 30,4 kg/m2 iki 34,7 kg/m2), DTL-Ch (nuo 1,0mmol/l iki 1,3 mmol/l), TG (nuo 0,8mmol/l iki 1,0 mmol/l), FT4 (nuo 14,4pmol/l iki 16,9 pmol/l). MS dažnis tyrimo pradžioje buvo 31,6%, po 6 m. – 47,4%. MS rizikos veiksnių dinamika tyrimo pradžioje ir po 6m.: padidėjusi liemens apimtis nuo 52,6% iki 63,2%, sumažėjęs DTL-Ch nuo 73,7% iki 31,6%, o padidėjęs AKS nuo 42,1% iki 73,7% tiriamiųjų. Didesnis MS dažnis 1-2 val./d žiūrintiems TV ir sėdintiems prie kompiuterio.
Išvados: 10 – 18 m. vaikų ir paauglių, turintiems antsvorį bei nutukimą, po 6 m. statistiškai reikšmingai KMI padidėjo (ypač tarp merginų), DTL-Ch, TG ir FT4, o merginoms reikšmingai padidėjo DTL-Ch ir sumažėjo MTL-Ch koncentracija kraujyje. MS dažnis po 6 m. išaugo nuo 31,6% iki 47,4% (p>0,05), tačiau didėjant KMI didėja ir MS dažnis (p<0,05). Ilgas televizoriaus žiūrėjimas (1-2 val/d), reikšmingai siejasi su MS dažniu, o ilgas sėdėjimas prie kompiuterio (1-2val./d) siejasi su MS ir didėjančiu KMI (p<0,05).
Aim of the study: to evaluate BMI, metabolic and hormonal parameters of children and adolescents with overweight and obesity and compare with development of MS after 6 years. Objectives: to estimate BMI changes of 10 – 18 years old children and adolescents after 6 years since primary investigation; to evaluate biochemical and hormonal changes of 10 – 18 years old children and adolescents with overweight and obesity after 6 years; to estimate the frequency of MS after 6 years and compared with metabolic parameters in childhood; to determining the influence of dietary and lifestyle habits to development of MS. Methods: The cohort of the study was formed of participants who attented the study of children/adolescents with overweight and obesity 6 years ago. Measurements of height, weight, BMI, blood pressure (BP), waist circumference were performed. Evaluated concentration in blood of lipids, liver function enzymes (ALT, AST), free thyroxine (FT4), thyroid stimulating hormone (TSH), glucose tolerance test with 75g of glucose, insulin. Depression and anxiety symptoms were evaluated with HADS, dietary and physical activity were evaluated questionaire. BMI was counted by formula BMI=(weight (kg))/〖(height (m))〗^2 and was evaluated by method of procentiles. MS was determined according to IDF criteria. Results: 10 girls (52,6%) and 9 boys (47,4%) participated in the study. After 6 years significant change (p<0,05) was found in: BMI (from 31,9 kg/m2, after 6 years - 35,6 kg/m2, from 30,4 kg/m2 to 34,7 kg/m2 (girls)), HDL-Ch (from 1,0 mmol/l to 1,3 mmol/l), TG (from 0,8 mmol/l to 1,0 mmol/l), FT4 (from 14,4 pmol/l to 16,9 pmol/l). The prevalence of MS in primary study was 31,6%, after 6 years – 47,4%. The prevalence of risk factors and changes during 6 years: increased waist circumference from 52,6% to 63,2%, decreased HDL-Ch from 73,7% to 31,6% and increased BP from 42,1% ti 73,7%. The greater frequency of MS was related with TV watching and computer using 1-2 h/d. Conclusions: 10 -18 years old children and adolescents with overweight and obesity had significantly incresed: BMI (especially in girls), HDT-Ch, TG and FT4, LDT-Ch values, in girls increased HDT-Ch and decreased LDT-Ch values over 6 years. The frequency of MS after 6 years increased from 31,6% to 47,4% (p>0,05), and MS frequency increased with increasing BMI (p<0,05). Long TV watching and computer using (1-2 h/d) was related to greater frequency of MS and long computer using was related to increasing BMI.