Pooperacinių pacientų miego kokybei turinčių įtaką, aplinkos veiksnių vertinimas

Giedrė Rakauskienė. Pooperacinių pacientų miego kokybei turinčių įtaką, aplinkos veiksnių vertinimas. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Mag. Vita Balčienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 44 p. Tyrimo tikslas – įvertinti veiksnius turinčius įtaką, pooperacinių pacientų miego kokybei. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2022m. lapkričio 1d. iki 2023m. kovo 1d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. Kiekybinio tyrimo metu apklausti 57 sąmoningi ir orientuoti pacientai po planinių neurochirurginių operacijų. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa. Tyrimo rezultatai. Įvertinus pacientų miego kokybei turinčius įtaką aplinkos veiksnius nustatyta, kad daugiau kaip trečdaliui (35,1 proc.) pacientų po operacijos didelės įtakos miegui turėjo skausmas, nerimas (38.6 proc.) ir naktį įjungiama šviesa (40,4 proc.). Po operacijos pacientams miegoti dažniausiai trukdė palatoje girdimi įvairūs aliarmo garsai (59,6 proc.), periodiškas gyvybinių rodiklių matavimas (61,4 proc.), suvaržyti judesiai dėl laidų ant kūno (73,7 proc.). Prieš operaciją du trečdaliai pacientų medikamentų miego kokybei gerinti nevartojo (68.4 proc). Tyrimo metu vertintas pacientų nemigos sunkumas. Suskirsčius pacientus pagal nemigos sunkumą nustatyta, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai nepatyrė nemigos (77,2 proc.). Beveik pusė (47,4 proc.) pacientų po operacijos jautė poreikį medikamentams miego kokybei gerinti. Analizuojant aplinkos veiksnių ir pacientų nemigos sunkumo sąsajas pastebėta, kad skausmas po operacijos didino nemigos išsivystymo galimybę. Pacientams, kuriems nustatyta galima (15,8 proc.) arba vidutinio sunkumo nemiga (7,0 proc.), dažniau miegoti trukdė palatoje girdimi aliarmo signalai, personalo darbas su kitais pacientais, per šilta aplinka, pasikeitusios higienos palaikymo bei aplinkos sąlygos. Didesnį poreikį medikamentams miego kokybei po operacijos gerinti turėjo pacientai, kuriems skausmas bei nerimas trukdė miegoti (38,6 proc.). Išvados. Po operacijos pacientams miegoti dažniausiai trukdė palatoje girdimi įvairūs aliarmo garsai, periodiškas gyvybinių rodiklių matavimas, suvaržyti judesiai dėl laidų ant kūno, taip pat skausmas, nerimas bei nakties metu įjungiama šviesa. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai pacientų nepatyrė nemigos. Pacientams, kuriems nustatyta galima arba vidutinio sunkumo nemiga, jautresni aplinkos veiksniams. Didesnį poreikį medikamentams miego kokybei po operacijos gerinti turėjo pacientai, kuriems skausmas bei nerimas trukdė miegoti.

Giedrė Rakauskienė. Evaluation of environmental factors influencing the sleep quality of postoperative patients. Bachelor's thesis. Work manager - Mag. Vita Balčienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Nursing Clinic. Kaunas, 2023; 44 p. The purpose of the study is to evaluate the factors influencing the sleep quality of postoperative patients. Methodology of investigation. The study was conducted from 2022. November 1 until 2023 March 1 In the hospital of the Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Klinikas, Neurosurgery Intensive Care Department. During the quantitative study, 57 conscious and oriented patients were interviewed after planned neurosurgical operations. The permission of the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences was obtained to conduct the research. The research instrument is an anonymous questionnaire. Research results. After evaluating the environmental factors influencing the quality of sleep of patients, it was found that more than one third (35.1%) of the patients after surgery had a significant impact on their sleep, pain, anxiety (38.6%) and the light turned on at night (40.4%). After surgery, the patients' sleep was most often disturbed by various alarm sounds heard in the ward (59.6%), periodic measurement of vital signs (61.4%), restricted movements due to wires on the body (73.7%). Before the operation, two thirds of the patients did not take medication to improve sleep quality (68.4%). During the study, the severity of patients' insomnia was assessed. After dividing the patients according to the severity of insomnia, it was found that more than three quarters did not experience insomnia (77.2%). Almost half (47.4%) of patients felt the need for medication to improve sleep quality after surgery. When analyzing the correlations between environmental factors and the severity of insomnia in patients, it was observed that pain after surgery increased the possibility of developing insomnia. For patients diagnosed with possible (15.8%) or moderate insomnia (7.0%), sleep was more often disturbed by alarm signals heard in the ward, staff working with other patients, too warm an environment, changes in hygiene support and environmental conditions. Patients whose sleep was disturbed by pain and anxiety had a greater need for medication to improve sleep quality after surgery (38.6%). Conclusions. After the operation, the patients' sleep was usually disturbed by various alarm sounds heard in the ward, periodic measurement of vital indicators, restricted movements due to wires on the body, as well as pain, anxiety and the lights being turned on at night. More than three quarters of patients did not experience insomnia. Patients with possible or moderate insomnia are more sensitive to environmental factors. Patients whose sleep was disturbed by pain and anxiety had a greater need for medication to improve the quality of sleep after surgery.