Dilgėlinė skubios pagalbos skyriuje ir jos našta pacientams kasdieniniame gyvenime

D. Ivanauskaitė. Dilgėlinė skubios pagalbos skyriuje ir jos našta pacientams kasdieniniame gyvenime. Medicinos fakulteto magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė prof. dr. Eglė Vaitkaitienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Ekstremaliosios medicinos katedra. – Kaunas, 2018 m. SANTRAUKA

Darbo tikslas – išanalizuoti ūminės dilgėlinės ir angioedemos atvejų skaičių skubios pagalbos skyriuje per stebėjimo laikotarpį bei įvertinti lėtine dilgėline sergančių pacientų klinikinės būklės aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti į skubios pagalbos skyrių su ūminės dilgėlinės ir angioedemos simptomais besikreipusių pacientų atveju skaičių. 2. Apžvelgti lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų ligos simptomus bei dažniausiai juos provokuojančius veiksnius. 3. Įvertinti lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų gyvenimo kokybę. 4. Įvertinti lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų niežulio stiprumą ir medicinines priemones jam slopinti. Metodika: Tyrimas vykdytas 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. kovo mėn. Tyrimo metu analizuotas ūminės dilgėlinės ir angioedemos atvejų skaičius skubios pagalbos skyriuje per stebėjimo laikotarpį bei vertinti lėtine dilgėline sergančių pacientų ligos simptomai, juos provokuojantys veiksniai, gyvenimo kokybė bei niežulio valdymas. Pasinaudojant skubios pagalbos skyriaus informaciniais duomenimis peržiūrėta visų stebėjimo laikotarpiu besikreipusių pacientų pirminės apžiūros informacija. Tolimesnei duomenų analizei atrinkti 106 pacientų duomenys. Kiekybinis momentinis tyrimas – anketinė apklausa. Imties dydis – 23 lėtine dilgėline sergančių pacientai. Atsako dažnis 78,3 proc. Naudotas statistinių duomenų paketas – SPSS 20.0. Rezultatai: Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus galime daryti prielaidą, kad skubios pagalbos skyriuje pirminės apžiūros metu nenustatomų ūminės dilgėlinės su ar be angioedemos atvejų skaičius yra kliniškai netikslus, o tai turi reikšmės statistiniams skaičiavimams ir tiksliam šios klinikinės būklės paplitimui populiacijoje. Lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų gyvenimo kokybės ir niežulio valdymo tyrime dalyvavo 18 lėtine dilgėline sergančių pacientų, iš jų 11 moterų ir 7 vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis ±38 metai. 77,8 proc. šio tyrimo dalyvių nustatyta lėtinė pasikartojanti įvairių veiksnių indukuojama dilgėlinė, lėtinė spontaninė pasikartojanti dilgėlinė nustatyta 16,7 proc. respondentų. Kaip atskirą ligos atvejį galėtume išskirti vienam tiriamųjų diagnozuotą žarnyno parazitų sukeltą pasikartojančią dilgėlinę. Daugumą tiriamųjų pasikartojantys lėtinės dilgėlinės epizodai vargina nuo 1 iki 5 metų, o 22,7 proc. – pažymėjo ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų dažniausi įvardinti ligos simptomai buvo odos deginimo/kaitimo jausmas, lūpų ar vokų tinimo jausmas bei labai stiprus delnų ir padų niežulys. Pacientų nuomone lėtinę dilgėlinę dažniausiai išprovokuoja kontaktas su maisto produktais, stresinės situacijos arba lėtinė organizmo liga. Lėtinė dilgėlinė stipriai blogina šia liga sergančiųjų gyvenimo kokybę, ypač trikdo kasdieninio gyvenimo veiklas (darbą, laisvalaikį, sportą, bendravimą), riboja maisto pasirinkimą (vertinimas 3,11-3,70 balų iš 5). Pastebima, kad lėtinės dilgėlinės simptomus patiriančios moterys jaučia didesnius apribojimus nei vyrai p<0,05. Lėtine dilgėline sergantys pacientai savo patiriamą niežulį vertina nežymiai stipresnį nei vidutinį pagal vizualinės analogijos skalę (vidutinis įvertis 5,94±1,85). Norėdami sumažinti dilgėlinės sukeltą niežulį pacientai dažniausia vartoja vaistus nuo alergijos, intensyviai kasosi arba stengiasi odą raminti šalčiu. Išvados: 1. Skubios pagalbos skyriuje pirminės apžiūros metu nenustatomų ūminės dilgėlinės su ar be angioedemos atvejų skaičius yra kliniškai netikslus, sunku įvertinti šios klinikinės būklės paplitimą populiacijoje. 2. Lėtinę dilgėlinę patiriančių pacientų dažniausi ligos simptomai – odos deginimo/kaitimo jausmas, lūpų ar vokų tinimo jausmas bei labai stiprus delnų ir padų niežulys. Pacientų nuomone lėtinę dilgėlinę dažniausiai išprovokuoja kontaktas su maisto produktais, stresinės situacijos arba lėtinė organizmo liga. 3. Lėtinė dilgėlinė stipriai blogina šia liga sergančiųjų gyvenimo kokybę, ypač trikdo kasdieninio gyvenimo veiklas, riboja maisto pasirinkimą. 4. Lėtine dilgėline sergantys pacientai savo patiriamą niežulį vertina nežymiai stipresnį nei vidutinį pagal vizualinės analogijos skalę. Norėdami sumažinti dilgėlinės sukeltą niežulį pacientai dažniausia vartoja vaistus nuo alergijos, intensyviai kasosi arba stengiasi odą raminti šalčiu.

Ivanauskaitė D. Urticaria presenting in the Emergency department and it’s major impact to the quality of patients life.. Master‘s thesis. Supervisor: prof. dr. Egle Vaitkaitiene. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Department of Disaster Medicine. Kaunas, 2018.

SUMMARY

The aim of the study: To analyse the number of acute urticaria and angioedema cases in the Emergency department during described period and to evaluate the clinical status of patients with chronic urticaria. Objectives: to analyse the number of patients with acute urticaria and angioedema in Emergency department; to review patient’s symptoms and most provocative factors of chronic urticaria; to evaluate the impact of chronic urticaria on the quality of patient’s life; to evaluate severity of pruritus and medical remedies to reduce it in chronic urticaria patients. Methods: Data was collected during one year period (from March 2017 till March 2018) in Emergency department of LUHS clinical hospital. Using the Emergency data information, the initial screening for all patients was reviewed. 106 patient’s data were selected to participate in quantitative research and 23 patients with chronic urticaria was chosen for qualitative research. In this research questionnaire survey was used to evaluate clinical status of patients with chronic urticaria and angioedema. The response rate for qualitative study was 78.3%. The extracted data was analyzed in SPSS 20.0. Results: Depending on the results of the study, we can assume that the number of acute urticaria with or without angioedema in the Emergency department during primary screening is clinically inaccurate, which has an impact for statistic calculations and the precise distribution of this clinical condition in the population. The next our investigation involved 18 patients - 11 women and 7 men with chronic urticaria episod’s. An average age of participants is ±38 years. According to the anamnesis data, 77.8 % of patients had recurrent episodes of chronic urticaria induced by various factors and 16,7 % had chronic spontaneous urticaria. For most patient’s the duration of urticaria with daily or episodic symptoms was 1-5 years. Patients with chronic urticaria evaluated their intensity of pruritus - stronger than average in Visual Analogue Scale. Patients consider that the most common causes of urticaria are contact with food, stress, or chronic diseases and it has a major impact to the quality of life. In order to relieve pruritus patients usually take anti-allergic drugs, intensively scratches the skin or try to soothe the skin with cold. Conclusion: The number of acute urticaria with or without angioedema in the Emergency department during primary screening is clinically inaccurate, so it is difficult to assess the prevalence of this clinical condition in the population. The most common symptoms of chronic urticaria in patients are the feeling of burning, swelling of lips or eyelids and severe pruritus of palms and foot soles. Patients consider that the most common cause of chronic urticaria is contact with food, stress, or chronic diseases. Chronic urticaria severely impacts the quality of life, by disturbing activities of everyday life and restricting the choice of food. Patients with chronic urticaria evaluated their intensity of pruritus - stronger than average in Visual Analogue Scale (VAS). In order to relieve pruritus patients usually take anti-allergic drugs, intensively scratches the skin or try to soothe the skin with cold.