Mobilaus C formos rentgeno aparato panaudojimo trukmė ir gaunamos apšvitos kiekis pacientui bei operacinės personalui, priklausomai nuo lūžio lokalizacijos ir osteosintezės tipo

Tikslas: įvertinti individualios dozimetrijos metodu gaunamos radiacijos kiekį pacientui, ortopedui-traumatologui, operacinės personalui skirtingų operacijų metu, naudojant mobilų C formos rentgeno aparatą. Uždaviniai:

1. Palyginti apšvitos dozę, kurią gauna pacientas skirtingų operacijų metu.
2. Palyginti apšvitos dozę, kurią gauna ortopedas-traumatologas skirtingų operacijų metu.
3. Palyginti apšvitos dozę, kurią gauna kitas operacinės personalas skirtingų operacijų metu.
4. Įvertinti skirtingų operacijų metu gaunamą apšvitos dozę, priklausomai nuo operacijų trukmės. Tyrimo dalyviai ir metodai: tyrimo tipas – retrospektyvinis. Jo metu įvertinti penki operacijų tipai, atliekami LSMUL KK, Vaikų chirurgijos klinikos, ortopedų-traumatologų operacinėse, naudojant C formos mobilų rentgeno aparatą „Arcadis Varic (2008m.)“. Dalis duomenų buvo rinkta iš ligos istorijų. Iš viso vertinta 200 operacijų. Buvo matuojama: operacijos laikas, rentgeno aparato panaudojimo trukmė, dozės galia operacinės personalo galvos, juosmens ir kojų srityse, operacijos lokalizacija. Vertinti operacijų tipai: osteosintezė Kiršnerio vielomis, osteosintezė elastinėmis vinimis, osteosintezė titaniniais kanuliuotais sraigtais, repozija bei svetimkūnio pašalinimo operacija. Vertintos lokalizacijos: žastikaulio viršutinės dalies lūžiai, dilbio lūžis, lūžis riešo ir plaštakos lygyje, šlaunikaulio kūno lūžis, blauzdos, įskaitant čiurną, lūžis, kojos piršto lūžis. Skaičiavimai atlikti naudojantis MS Excel bei SPSS 25.0 statistikos skaičiavimo programa. Rezultatai: vidutinis osteosintezės Kiršnerio vielomis operacijos laikas buvo 74 minutės (SN = 31,5), rentgeno panaudojimo trukmė - 86 sekundės (SN = 129,58), operuojančio gydytojo apšvitos kiekis - 3,88 µSv (SN = 5,87), operacinės slaugytojos apšvitos kiekis buvo 5,18 µSv (SN = 7,84), gydytojo anesteziologo - 2,43 µSv (SN = 3,68). Paciento apšvita - 0,57 mGy (SN = 0,84). Vidutinis osteosintezės lanksčiomis vielomis operacijos laikas buvo 95 minutės (SN = 33,2), rentgeno panaudojimo trukmė - 114,43 sekundės (SN = 76,94), operuojančiojo gydytojo apšvitos kiekis - 5,18 µSv (SN = 3,48), operacinės slaugytojos apšvitos kiekis buvo 6,92 µSv (SN = 4,65), gydytojo anesteziologo apšvitos kiekis buvo 3,25 µSv (SN = 2,19). Paciento apšvita - 2,03 mGy (SN = 3,52). Vidutinis osteosintezės titaniniais kanuliuotais sraigtais operacijos laikas buvo 101 minutė (SN = 41,56), rentgeno panaudojimo trukmė - 94,15 sekundės (SN = 90,26), operuojančio gydytojo apšvitos kiekis 4,26 µSv (SN = 4,09), operacinės slaugytojos apšvitos kiekis buvo 5,69 µSv (SN = 5,46), gydytojo anesteziologo apšvitos kiekis buvo 2,68 µSv (SN = 2,58). Paciento apšvita - 2,40 mGy (SN = 4,22). Vidutinis repozicijos rentgeno kontrolėje operacijos laikas buvo 48 minutės (SN = 16,29), rentgeno panaudojimo trukmė - 9,40 sekundės (SN = 7,56), operuojančiojo gydytojo gautas apšvitos kiekis - 0,43 µSv (SN = 0,34), operacinės slaugytojos gautas apšvitos kiekis buvo 0,37 µSv (SN = 0,29), gydytojo anesteziologo darbo vietoje radiacijos kiekis buvo 0,27 µSv (SN = 0,21). Paciento apšvita - 0,08 mGy (SN = 0,095). Vidutinis svetimkūnio pašalinimo operacijos laikas buvo 79 minutės (SN = 42,9), rentgeno panaudojimo trukmė - 25 sekundės (SN = 44), operuojančiojo gydytojo gautas apšvitos kiekis - 1,11 µSv (SN = 1,99), operacinės slaugytojos gautas apšvitos kiekis buvo 1,49 µSv (SN = 2,67), gydytojo anesteziologo darbo vietoje radiacijos kiekis buvo 0,69 µSv (SN = 1,25). Paciento apšvita - 0,57 mGy (SN = 1,15). Vertinant operacijos trukmę ir apšvitos dozę, buvo gauti rezulatai, jog apšvitos dozė statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp skirtingų operacijų laiko (P<0,005). Taip pat buvo gauta, jog gaunamos apšvitos kiekis statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp: dilbio lūžių ir žastikaulio viršutinės dalies lūžių, dilbio lūžių ir šlaunikaulio kūno lūžių bei tarp dilbio lūžių ir blauzdos, įskaitant čiurną, lūžių. Dydžiai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p < 0,005. Išvados: Daugiausia radiacinės spinduliuotės skirtingų operacijų metu gauna operacinės slaugytoja, mažiausiai - gydytojas anesteziologas. Didžiausią apšvitos kiekį operacinės personalas gauna atliekant osteosintezę elastinėmis vinimis. Toliau, operacijos išsidėsto apšvitos mažėjimo tvarka: osteosintezė titaniniais kanuliuotais sraigtais, osteosintezė kiršnerio vielomis, svetimkūnio pašalinimo operacija, repozicija rentgeno kontrolėje. Nustatyta, jog gaunamos apšvitos kiekis statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo operacijos laiko. Taip pat nustatyta, jog gaunamos apšvitos kiekis statistiškai reikšmigai skyrėsi skirtingose operuojamų lūžių lokalizacijose. Nustatyta, jog gautos apšvitos dozės neviršija Lietuvos radiacinės saugos centro nustatytų leistinų dozių ribų darbuotojams.

Aim: To assess by the individual dosimetry method, the amount of radiation levels received by the patient, the orthopedic surgeon and the operating personnel, in different operations using a mobile C – arm X – ray machine. Objectives:

1. To evaluate patient radiation levels in different type of operations.
2. To evaluate orthopedic surgeon radiation levels in different type of operations.
3. To evaluate operating room personnel radiation level in different type of operations.
4. Estimate the radiation dose rate of different operations depending on the duration of the operation Methods: type of reaserch – retrospective. Five types of operations, that are most commonly done at the hospital of LUHS, Department of paediatric surgery, orthopedic operating rooms, were evaluated using mobile C – arm x – ray „Arcadis Varic (2008)“. Other part of data were evaluated from case histories. In total 200 surgical procedures were evaluated. Data that were evaluated: operation time, duration of use of an X-ray, dose rate in the operating room staff of the head, waist and legs, location of surgery. Also the remaining types of operations were evaluated: osteosynthesis of Kirchner wires, osteosynthesis with elastic nails, osteosynthesis with titanium cannulated screws, reposition and foreign body removal surgeries. Also the localizations were evaluated: upper humerus fractures, forearm fractures, wrist and palm fractures, fracture of body of femur, tibial fractures including ankle and toe fractures. All statistical analysis were made using MS Excel and SPSS 25.0 statistical analysis program. Results: The average time for osteosynthesis of Kirchner wires was 74 minutes (SD=31.5), the duration of use of X-ray was 86 seconds (SD=129.58), the operating doctor’s exposure 3.88 μSv (SD=5.87), operating nurses exposure was 5.18 μSv (SD=7.84), doctor's anesthetist was 2.43 μSv (SD=3.68). Patient irradiation 0.57 mGy (SD=0.84). The mean osteosynthesis time using flexible wires was 95 minutes (SD = 33.2), the duration of X-ray was 114.43 seconds (SD = 76.94), the operating surgeon's exposure was 5.18 μSv (SD=3.48), The operating nurse's exposure was 6.92 μSv (SD = 4,65), anesthesiology doctor’s exposure was 3.25 μSv (SD=2.19). Patient exposure was 2.03 mGy (SD=3.52). The mean osteosynthesis using cannulated screws was 101 minutes (SD=41.56), the duration of X-ray utilization was 94.15 seconds (SD=90.26), the operating doctor's exposure was 4.26 μSv (SD=4, 09), the operating nurse's exposure was 5.69 μSv (SD=5.46), anesthesiology doctor’s exposure was 2.68 μSv (SD=2.58). Patient exposure was 2.40 mGy (SD=4.22). The mean time reposition using X-ray control was 48 minutes (SD=16.29), the duration of the use of X-ray was 9.40 seconds (SD=7.56), the exposure amount received by the operating doctor was 0.43 μSv (SD=0.34), the operating nurse received exposure level of 0.37 μSv (SD=0.29), the radiation dose of the doctor's anesthesiologist at the workplace was 0.27 μSv (SD=0.21). Patient radiation exposure 0.08 mGy (SD=0.095). The average time for foreign body elimination was 79 minutes (SN = 42.9), the duration of use of X-ray was 25 seconds (SD=44), the radiation exposure received by the operating physician was 1.11 μSv (SD=1.99), the nurse received the irradiance was 1.49 μSv (SD=2.67), the radiation exposure of the doctor's anesthesiologist at the workplace was 0.69 μSv (SD=1.25). Patient radiation exposure 0.57 mGy (SD=1.15). By assessing the duration of the operation and the dose of radiation, it was found that the exposure dose statistically significantly differed between the time of different operations. P < 0.005. It was also assessed that the amount of radiation exposure received in differently located surgeries statistically significantly differed between: fracture of the forearm fractures and upper part of the humerus. Fractures of forearm ant the fractures of the body of femur, and between forearm and tibial fractures including ankle. Sizing is statistically significant at p <0.005. Conclusions: during different types of operations biggest amount of radiation exposure is received by the operating room nurse and least amount is received by anesthesiologist. Highest levels of radiation exposure is obtained during osteosynthesis with elastic nails. Following operations range decreasingly in radiation exposure dose: osteosynthesis using titanium cannulated screws, osteosynthesis with Kirchner wires, elimination of the foreign body, x -ray controlled reposition. It is estimated that received radiation exposure differed statistically significant depending on operation time. Also it is determined that amount of radiation differed statistically significant depending on the localization of operation. Also radiation exposure does not exceed the limits of radiation doses for personnel, that are set by the Lithuanian Radiation Protection centre.