Stigmatized Attitudes Toward Mental Illness among Medical Students
Ohana, Itamar Ido |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo pagrindimas Asmenų sergančių psichikos liga stigmatizacija išlieka plačiai paplitusiu reiškiniu, turinčiu įtakos gydytojų požiūriui į pacientus ir bendravimui su jais. Pasirinkta atlikti tyrimą, kuris padėtų nustatyti medicinos studentų, būsimų gydytojų, stigmatizuojančias nuostatas pacientų, sergančių psichikos ligomis, atžvilgiu. Teorinis tyrimo pagrindimas paremtas socializacijos koncepcija, darant prielaidą, kad sociokultūrinė aplinka, asmeninė patirtis ir klinikinė patirtis studijų procese daro įtaką studentų nuostatų psichikos sutrikimų, psichikos ligų atžvilgiu formavimuisi.
Metodika Atliktas trumpalaikis momentinis tyrimas, kviečiant tyrime dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentus. Tyrimo anketą sudarė dvi dalys: primoji dalis skirta demografinei tyrimo dalyvių charakteristikai nustatyti ir antroji - sveikatos priežiūros specialistų nešališkumo vertinimo skalė (OMS-HC. Anketa buvo platinama internetu ir gyvai kontaktuojant su studentų grupėmis su kvietimu užpildyti spausdintus tyrimo klausimynus. Tyrime dalyvavo iš viso 70 studentų, iš kurių lietuvių 30 ir 40 tarptautiniai studentai. Taikant t kriterijų buvo vertinti stigmos vidurkių skirtumai tarp skirtingų sociodemografinėmis charakteristikomis pasižyminčių studentų grupių bei studentų skirtingas patirtis atspindinčių kintamųjų.
Rezultatai Stigmos vertinimo balai tarp lietuvių ir tarptautinių studentų grupių buvo labai panašūs. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių dviejų grupių nenustatyta. Net tiriant studentų pogrupius pagal asmeninę patirtį (pvz., pažįstant asmenį, turintį psichikos sutrikimą) ar klinikinę patirtį (pvz., atlikus praktiką psichiatrijos klinikoje), reikšmingų skirtumų tarp lietuvių ir kitų studentų taip pat nenustatyta.
Išvados Šis tyrimas nepateikė statistiškai pagrįstų statistinių įrodymų, kad kultūrinė aplinka, asmeninė arba klinikinė patirtis turėtų reikšmingos įtakos medicinos studentų šališkumui psichikos sutrikimų turinčių pacientų atžvilgiu. Lietuvių ir tarptautinių studentų stigmatizuojančių nuostatų vidurkiai buvo beveik identiški, o nedidelis, statistiškai nereikšmingas skirtumas rodė šiek tiek aukštesnį stigmos lygį lietuvių studentų grupėje. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad požiūris į psichikos sveikatos sutrikimus yra panašiai paplitęs nepriklausomai nuo tautybės ar ankstesnės sąveikos su asmeniu, turinčiu psichikos sveikatos sutrikimų. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad didesnė kultūrinė įvairovė studentų tarpe ar pasyvios ekspozicijos psichikos sveikatos sutrikimams nepakanka, siekiant mažinti medicinos studentų psichikos sveikatos sutrikimus stigmatizuojančias nuostatas.
Background Stigmatization of individuals with mental illness remains a widespread phenomenon, influencing physicians’ attitudes toward patients and their communication with them. This study was conducted to examine the stigmatizing attitudes of medical students—future physicians—toward patients with mental health disorders. The theoretical foundation of the study was based on the concept of socialization, proposing that sociocultural context, personal experience, and clinical exposure during medical education contribute to shaping students’ perceptions and attitudes toward mental illness.
Methods. A cross-sectional survey was conducted among medical students at the Lithuanian University of Health Sciences. Participants provided basic demographic information (such as nationality, age, and year of study) and completed the Opening Minds Stigma Scale for Health Care Providers (OMS-HC), a validated tool for assessing stigma among healthcare personnel . The survey was distributed both online and on paper. A total of 70 students participated in the study (although a larger sample was initially intended), including 30 Lithuanian students and 40 international students. Group comparisons were conducted using t-tests to examine average stigma scores across background and exposure variables.
Results Overall, Lithuanian and other students showed very similar stigma scores. There was no clear or statistically significant difference in the average stigma levels between the two groups. Even when examining subgroups of students with personal exposure (such as knowing someone with a mental illness) or clinical exposure (such as psychiatric rotation), no meaningful group differences in stigma were found between Lithuanian and other students.
Conclusion This study could not find sufficient evidence that either cultural background or personal/clinical exposure led to major differences in stigma levels among medical students. Lithuanian and other participants had nearly the same stigma attituded , with only a minor, non-significant hint of higher stigma in the Lithuanian group. These findings suggest that stigma towards mental illness is prevalent at similar levels regardless of nationality or prior exposure in this sample. It implies that simply having diverse backgrounds or exposure to mental illness may not be enough to reduce stigma on its own.