Medicinos studentų priklausomybės nuo socialinės medijos ir nerimo lygio koreliacijos vertinimas

Dobravolskytė, Martyna

Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/119005

Medicinos studentų priklausomybės nuo socialinės medijos ir nerimo lygio koreliacijos vertinimas

Type of publication

type::text::thesis::master thesis

Title

Medicinos studentų priklausomybės nuo socialinės medijos ir nerimo lygio koreliacijos vertinimas

Other Title

Assessment of Correlation Between Medical Students' Dependence on Social Networks and Anxiety Levels

Author

Dobravolskytė, Martyna

Advisor

Ustinavičienė, Rūta

Other(s)

Škėmienė, Lina	Recenzentas / Reviewer
Ustinavičienė, Rūta	Komisijos pirmininkas / Committee Chairman
Radišauskas, Ričardas	Komisijos narys / Committee Member
Žutautienė, Rasa	Komisijos narys / Committee Member

Extent

39 p.

Thesis Defence Date

2023-06-13

Keywords (lt)

socialinės medijos

priklausomybė nuo soc...

nerimas

social media

social media addictio...

anxiety

Abstract (lt)

Darbo tikslas: Įvertinti medicinos studentų priklausomybę nuo socialinės medijos bei jos sąsają su jaučiamu nerimo lygiu. Tyrimo uždaviniai:

Įvertinti medicinos studentų priklausomybę nuo socialinės medijos.
Įvertinti medicinos studentų jaučiamą nerimo lygį.
Įvertinti medicinos studentų priklausomybės nuo socialinės medijos ir nerimo lygio sąsajas. Tyrimo dalyviai ir tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 207 I-VI kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentai (166 moterys bei 41 vyras). Anoniminėje internetinėje anketoje buvo klausiama bendro pobūdžio klausimų: lyties, kurso bei kiek apytiksliai laiko per parą respondentai naudojasi internetu ar SM. Priklausomybė nuo SM buvo vertinta naudojant Bergen priklausomybės nuo socialinės medijos skalę (BSMAS), o jaučiamas nerimo lygis - generalizuoto nerimo sutrikimo skalę (GAD-7). Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS 26.0 ir MS Excel. Tyrimo rezultatai: Pagal BSMAS rezultatus, SMA buvo nustatyta 13 proc. (n=27) tyrime dalyvavusių medicinos studentų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp SMA bei internete (r=0,201; p=0,004) ir SM (r=0,396; p<0,001) praleidžiamo laiko. Pagal GAD-7 rezultatus, 25,1 proc. (n=52) respondentų patiria sunkius nerimo simptomus, 20,8 proc. (n=43) – vidutinio sunkumo, 34,8 proc. (n=72) - lengvus, o 19,3 proc. (n=40) nerimo simptomų nejaučia. Nustatyta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp nerimo simptomų pasireiškimo ir priklausomybės nuo SM (r=0,447; p<0,001). Tyrimo išvados: SMA buvo nustatyta 13 proc. (n=27) respondentų. Priklausomi nuo SM tyrimo dalyviai tiek internete, tiek SM praleidžia daugiau laiko per dieną, nei priklausomybės neturintys. Priklausomi nuo SM medicinos studentai dažniau patiria sunkius bei vidutinio lygio nerimo simptomus, o priklausomybės neturintys – lengvus simptomus arba nerimo simptomų nepatiria apskritai. Nustatyta statistiškai reikšminga teigiama koreliacija tarp nerimo simptomų pasireiškimo ir priklausomybės nuo SM.

Abstract (en)

Aim of the study: To assess medical students' addiction to social media and its relationship with perceived anxiety level. Study objectives:

Assess medical students' addiction to social media.
To assess the level of anxiety felt by medical students.
To assess the correlations between medical students' addiction to social media and anxiety level Study subjects and methods: 207 I-VI year medical students of the Lithuanian University of Health Sciences (166 women and 41 men) participated in the study. The anonymous online questionnaire asked general questions: gender, year of study and approximately how much time per day the respondents use the Internet or SM. SMA was assessed using the Bergen Social Media Addiction Scale (BSMAS) and anxiety level using the Generalized Anxiety Disorder Scale (GAD-7). SPSS 26.0 and MS Excel were used to perform statistical analysis of research data. Study results: According to the BSMAS results, 13 percent (n=27) of the medical students who participated in the study were addicted to SM. A statistically significant relationship was established between SMA and time spent on the Internet (r=0.201; p=0.004) and SM (r=0.396; p<0.001). According to the results of the GAD-7, 25.1% (n=52) of the respondents experience severe anxiety symptoms, 20.8% (n=43) - moderate, 34.8% (n=72) - mild, and 19.3 percent (n=40) do not feel anxiety symptoms. A statistically significant positive correlation was found between the occurrence of anxiety symptoms and SMA (r=0.447; p<0.001). Conclusions: SMA was found in 13 percent (n=27) of respondents. Study participants with SM addiction spend more time per day both online and on SM than non-addicted subjects. Medical students with SM addiction are more likely to experience severe and moderate anxiety symptoms, while those without addiction experience mild or no anxiety symptoms at all. A statistically significant positive correlation was found between the occurrence of anxiety symptoms and dependence on SM.