Inkstų funkcijos nepakankamumas: klinikinių simptomų ir tyrimų sąsajos
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti inkstų funkcijos nepakankamumo sąsajas su atliekamų tyrimų rezultatais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių inkstų funkcijos nepakankamumu, pasiskirstymą pagal amžių ir lytį, nustatyti dažniausius sutrikimų priežastinius veiksnius 2. Išsiaiškinti, kokie nusiskundimai dažniausi sergant ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu (ŪIFN) ir lėtinės inkstų ligos paūmėjimu (LILP). 3. Nustatyti, kokie diagnostinių tyrimų rezultatai būdingi ŪIFN ir LILP metu. 4. Įvertinti ar yra priežastinis ryšys tarp klinikinių simptomų, objektyvios apžiūros metu nustatomų požymių ir laboratorinių tyrimų rezultatų. 5. Pacientų, sergančių ŪIFN ir LILP išeitys. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tyrimui atrinkta 110 pacientų, 2019 - 2020 m. gydytų LSMU Kauno ligoninėje, kuriems remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais buvo patvirtintas inkstų funkcijos nepakankamumas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 28.0 ir 2019 Excel programas. Tirti duomenų rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, jei p < 0,05. Rezultatai: Tirta 50 – ŪIFN ir 60 – lėtine inkstų liga (LIL) sergančių pacientų. ŪIFN metu moterys dažniau sirgo 8–oje, vyrai 5–oje dešimtyje, LILP metu moterys 6-oje, vyrai 8–oje dešimtyje, nustatytas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas tarp lyties ir amžiaus grupių p<0,05. Dažniausiai ŪIFN sukelia hipovolemija 52%, LILP - inkstų infekcijos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos 23%, nustatyta reikšminga, stipri asociacija (rCr = 0,464, p<0,001) tarp ŪIFN ir LILP pobūdžio ir jų priežastinių veiksnių. Dažniausias skundas ŪIFN ir LILP metu yra silpnumas, atitinkamai 32,8% ir 35,3%, objektyvios apžiūros požymis – sausa oda 34,9% ir 40%. Sąmonės sutrikimas dažniau pasireiškia ŪIFN, nei LILP metu, p=0,05. Nustatyta koreliacija tarp ŪIFN metu naujai nustatomų EKG požymių, būdingų hiperkalemijai, ir kalio koncentracijos. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kalio koncentracijos ir EKG pokyčių (rCr = 0,8, p<0,01). Nustatyta, kad kuo vėlesnė LIL stadija, tuo dažniau nustatoma anemija (rCr = 0,352, p=0,022). Dažniausia išeitis ŪIFN 47,7% ir LILP 43,1% metu - sveikatos ir tyrimų rezultatų pagerėjimas. Reikšminga koreliacija tarp ŪIFN ir LILP metu pradėtų taikyti ilgalaikių hemodializių dažnio (p=0,023). Išvados: ŪIFN ir LILP atveju nustatytas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas tarp lyties ir amžiaus grupių. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ŪIFN ir LILP išprovokavusių etiologinių veiksnių, hipovolemijos ir inkstų infekcijos. Dažniausias skundas ŪIFN ir LILP metu yra silpnumas, objektyvios apžiūros požymis – sausa oda. Sąmonės sutrikimas dažniau pasireiškia ŪIFN metu, nei LILP. Reikšminga koreliacija tarp ŪIFN metu naujai nustatytų EKG požymių, būdingų hiperkalemijai ir kalio koncentracijos. Dažniausia išeitis ŪIFN ir LILP metu – būklės ir tyrimų rezultatų pagerėjimas.
Aim: to evaluate relations between clinical symptoms and performed tests for patients diagnosed with renal insufficiency. Objectives: 1. Assess the distribution of researched samples according to their age and sex and evaluate the most common causes of acute and chronic kidney disease (AKI, CKD) for patients. 2. Evaluate and compare the distribution of clinical symptoms of patients with AKI and chronic kidney disease exacerbation (CKDE). 3. Evaluate most frequent diagnostic test results in AKI and CKDE. 4. Determine a correlation between clinical symptoms, clinical assessment and laboratory test data. 5. Assess most common outcomes for patients diagnosed with acute and chronic kidney injury. Methods and participants: 110 patients, treated at Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital from 2019–2020, case records were retrospectively analysed. Renal insufficiency was diagnosed according to the clinical and laboratory test data. Statistical data analysis was performed using SPSS 28.0 and 2019 Excel programs. Data with statistical index p < 0,05 was perceived as statistically essential. Results: most frequent occurrence of AKI in women was at 80-89, men: 50–59 years, CKDE was more frequent in women at 60-69, men: 80-89 years. Statistically essential differences between age and sex were discovered, p<0,005. Most common etiology of AKI - hypovolemia 52%, CKDE – renal infections and cardiovascular diseases 23%. There is a strong association (rCr = 0,464, p<0,001) between AKI and CKDE influenced causes. The most frequent clinical symptom in both cases was fatigue, clinical assessment finding – dry skin. Confusion was statistically more frequent in patients with AKI, p=0,05. Correlation between ECG findings that are associated with hyperkalemia and potassium concentration during AKI was determined. There are statistically essential differences between potassium concentration and EKG findings (rCr = 0,8, p<0,01). The most frequent outcomes in AKI and CKDE diagnosed patients are recovery with improved laboratory test data. There is a correlation between the incidence of long-term hemodialysis in patients with AKI and CKDE, p=0,023. Conclusions: in patients with AKI and CKDE statistically essential differences between age and sex were discovered. A strong association between AKI and CKDE influenced causes were discovered. The most frequent symptom was fatigue, clinical assessment finding – dry skin in both AKI and CKDE. Confusion was statistically more frequent in patients with AKI. Correlation between ECG findings that are associated with hyperkalemia and potassium concentration during AKI was determined. Most frequent outcome, with AKI and CKDE diagnosed patients was recovery with improved progressive laboratory data.