Pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, ligos ir antropometrinių duomenų iki 8 metų vertinimas

Autorė: Justė Gudavičiūtė Darbo pavadinimas: Pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, ligos ir antropometrinių duomenų iki 8 metų vertinimas. Tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, ligos duomenis nustatant diagnozę ir antropometrinių duomenų kitimą iki 8 metų amžiaus. Uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, klinikinių simptomų pasireiškimo dažnį, ligos diagnostikos ir gydymo charakteristikas. 2. Įvertinti ar yra ryšys tarp ligos sunkumo ir klinikinių simptomų pasireiškimo. 3. Įvertinti pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, ūgį, svorį, KMI iki 8 metų amžiaus ir nustatyti ar augimas skiriasi tarp ligos charakteristikos grupių. 4. Nustatyti antsvorio ir nutukimo dažnį pacientams, sergantiems įgimta hipotiroze bei palyginti pacientų su normaliu ir padidėjusiu KMI duomenis tarp ligos charakteristikų. Metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, kuriems nuo 1993 m. nustatyta pirminė įgimta hipotirozė ir kurių tolimesnis ligos sekimas vykdytas LSMUL KK, medicininės dokumentacijos duomenų analizė. Buvo vertinami ligos diagnostikos ir gydymo rodikliai bei antropometriniai pacientų duomenys. Pacientų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2013 ir IBM SPSS 26.0 programinį paketą. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, jei SPSS apskaičiuota p < 0,05. Rezultatai: Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 46 pacientai, sergantys įgimta hipotiroze. Tyrimo imtį sudarė 24 mergaitės (52,2 %) ir 22 berniukai (47,8 %). Didžiajai daliai į tyrimą įtrauktų pacientų nustatyta pastovi ĮH (67,4 %), tranzitorinė ĮH patvirtinta 17,4 % pacientų. Likusiems tiriamiesiems - 15,2 %, ĮH tipas nenustatytas. Sunkios ligos formos įgimta hipotirozė buvo nustatyta - 14 (32,6 %) pacientų, 10 (23,3 %) – vidutinio sunkumo, likusiems 19 (44,2 %) – lengva ĮH. Vertinant pacientų, sergančių įgimta hipotiroze, klinikinius simptomus, nustatyta, kad dažniausiai pacientams pasireiškė užsitęsusi naujagimių gelta (52,2 %). Analizuojant ligos sunkumą kartu su geltos pasireiškimu buvo nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p <0,05). Ryšys tarp ligos sunkumo ir užsitęsusios geltos - vidutinio stiprumo (rKramerio = 0,521). Išanalizavus vaikų, sergančių įgimta hipotiroze, antropometrinių rodiklių SDS vidurkius skirtingais amžiaus tarpsniais nustatyta, kad sergančiųjų svoris ir KMI yra didesnis už populiacinį standartą. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti 4 metų amžiaus pacientų grupėje, vertinant jų ūgio SDS priklausomybę nuo gydymo pradžios dienomis (p=0,037). Didžiausias antsvorio dažnis stebėtas tiriamiesiems, sulaukusiems 8 metų amžiaus, mažiausias – 6 metų amžiuje. Vaikams, sergantiems įgimta hipotiroze, nutukimo dažnis didžiausias 6 metų amžiuje, mažiausias – 4 metų amžiuje. Palyginus normalaus ir padidėjusio KMI paplitimo dažnį tarp lyčių skirtingu amžiaus laikotarpiu, nei vienoje amžiaus grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mergaičių ir berniukų nenustatyta(p>0,05). Išvados:

1. Šiame tyrime ĮH dagnozė buvo nustatyta vėliau, nei nurodo ESPE ĮH diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Tačiau, pradinė Levotiroksino dozė ir laikas per kurį pasiekta normali FT4 ir TTH koncentracija, atitiko minėtas gaires. Dviems trečdaliams pacientų, sergančių ĮH, pasireiškė bent vienas klinikinis simptomas. Dažniausiai nustatyta užsitęsusi naujagimių gelta. Beveik pusei tiriamųjų echoskopiškai nustatyta normali skydliaukė tipinėje vietoje, trečdaliui pacientų skydliaukės ektopija, likusiems - skydliaukės hipoplazija arba gūžys. Sunki ĮH, pagal FT4 koncentraciją, diagnozės nustatymo metu, patvirtinta trečdaliui pacientų, serganačių ĮH. Dviems trečdaliams tiriamųjų nustatyta nuolatinė ĮH. 2.Vertinant ryšį tarp ligos sunkumo ir užsitęsusios geltos naujagimystėje, bambos išvaržos, makroglosijos, nustatytas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ryšys ( p=0,001; p=0,001; p=0,031 atitinkamai).
2. Pacientų, sergančių ĮH, svoris ir KMI yra didesni už populiacinį standartą. Įgimta hipotiroze sergantys vaikai yra aukštesni beveik visuose amžiaus tarpsniuose, išskyrus 4 metų amžių, kuomet ūgio SDS buvo reikšmingai mažesnis pacientams, pradėtiems gydyti po 3 gyvenimo savaitės (p=0,037).
3. Antsvorio dažnis didžiausias buvo 8 metų amžiuje ir buvo nustatytas penktadaliui šios grupės pacientų. Didžiausias nutukimo dažnis - 6 metų amžiuje, tai sudarė septintadalį šios grupės pacientų. Palyginus gestaciją, pradines FT4 ir TTH koncentracijas ir gydymo pradžią dienomis, atitinkamo amžiaus ūgio SDS tarp normalaus ir padidėjusio KMI grupių 4 ir 8 metų amžiuje, statistinio reikšmingumo tarp grupių nenustatyta (p>0,05). Pastebėta, kad tiriamiesiems 4 metų amžiaus grupėje su padidėjusiu KMI, nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis gimimo svoris (p=0,015), KMI SDS 2 metų amžiuje (p=0,001). Pacientams aštuonių metų amžiaus grupėje su padidėjusiu KMI, nustatytas didesnis KMI SDS 2 ir 4 metų amžiuje (p=0,044 ir p=0,001 ir atitinkamai).

Author: Justė Gudavičiūtė Title of the work: Evaluation of Clinical and Anthropometric Features in Patients with Congenital Hypothyroidism over the Course of 8 Years Aim of the work: To evaluate the disease data in patients with congenital hypothyroidism at the time of diagnosis and to assess the change of anthropometric features up to 8 years of age. Objectives: 1.To evaluate the incidence of clinical symptoms, diagnostic and treatment characteristics in patients with congenital hypothyroidism. 2. To assess whether there is an association between the severity of the disease and the onset of clinical symptoms. 3. To evaluate the height, weight and BMI of patients with congenital hypothyroidism up to 8 years of age and to determine whether their growth differs depending between groups of disease characteristics. 4. To determine the incidence of overweight and obesity in patients with congenital hypothyroidism and to compare the data from patients with normal and elevated BMI between the disease characteristics. Methodology: A retrospective analysis on the data of the medical documentation of patients with primary congenital hypothyroidism, that were diagnosed in Lithuania since 1993 and whose follow-up was performed by LUHS Kaunas Clinics, was performed. Diagnostic and treatment data of the disease, as well as anthropometric patient features were evaluated. Statistical analysis of patient data was performed using Microsoft Office Excel 2013 and IBM SPSS 26.0 software package with statistical significance level set at 0.05. Results: A total of 46 patients with congenital hypothyroidism were included in the study. The study sample consisted of 24 girls (52.2%) and 22 boys (47.8%). The majority of patients enrolled in the study had persistent CH (67.4%) and transient CH was confirmed in 17.4% of patients. For the remaining subjects - 15.2%, the type of CH was not determined. Congenital hypothyroidism of severe disease was detected in 14 (32.6%) patients, 10 (23.3%) - moderate, and the remaining 19 (44.2%) - mild CH. In the assessment of clinical symptoms in patients with congenital hypothyroidism, prolonged neonatal jaundice was the most common (52.2%). Analyzing the severity of the disease together with the occurrence of prolonged jaundice, a statistically significant relationship was found (p <0.05). The association between disease severity and prolonged jaundice was moderate (rKramer = 0.521). Analysis of SDS averages of anthropometric parameters in children with congenital hypothyroidism at different age groups showed that patients weight and BMI were higher than the population standard. Statistically significant differences were found in the 4-year-old group of patients in terms of the dependence of their height on SDS on the days of treatment initiation (p=0.037). The highest incidence of overweight was observed in subjects 8 years of age and the lowest in 6-year-olds. In children with congenital hypothyroidism, the incidence of obesity is highest at 6 years of age and lowest at 4-year-olds. Comparing the frequency of normal and increased BMI prevalence between the sexes at different age periods, no statistically significant differences were found between girls and boys in any of the age group (p>0.05). Conclusions: 1.In this study, CH diagnosis was identified later than it is indicated in ESPE recommendations for the diagnosis and treatment of CH. However, the initial dose of levothyroxine and the time to reach normal FT4 and TTH levels were in line with the guidelines. Two-thirds of patients with CH developed at least one of the clinical symptoms. Prolonged neonatal jaundice was the most common. Nearly half of the subjects had a normal thyroid scan at a typical site, a third had a thyroid ectopia, and the rest had a thyroid hypoplasia or goiter. Severe CH, based on FT4 concentration, was confirmed at one-third of patients with CH at the time of diagnosis. Two-thirds of the subjects had a permanent CH.

2.Assessing the association between disease severity and prolonged jaundice, umbilical hernia and macroglosia, a statistically significant moderate association was found (p=0.001; p=0.001; p=0.031 respectively).

3.The weight and BMI of patients with CH are higher than the population standard. Children with CH are taller in almost all age groups, except at the group of 4 years of age. Patients at 4 years of age that started treatment later than 3 weeks of life had a statistically significantly lower height SDS (p=0.037).

4.The incidence of overweight was highest at 8 years of age and was found in one-fifth of patients in this group. The highest incidence of obesity was at the age of 6 years, accounting for one-seventh of this group of patients. Comparing gestation, baseline FT4 and TTH concentrations, and initiation of treatment by days, height SDS between normal and elevated BMI groups at 4 and 8 years of age showed no statistical significance between the groups (p>0.05). It was observed that in the 4 years of age group with increased BMI, a statistically significant increase in birth weight (p=0.015) and BMI SDS at 2 years of age (p=0.001) were detected. Patients in the 8 years of age group with increased BMI had higher BMI SDS at 2 and 4 years of age (p=0.044 and p=0.001, respectively).