COVID–19 klinikinė išraiška vaikams
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Gretė Markauskaitė COVID–19 klinikinė išraiška vaikams Darbo tikslas: atlikus literatūros duomenų analizę, įvertinti COVID–19 sukeliančio viruso variantų reikšmę vaikų klinikinei ligos raiškai pandemijos eigoje. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti SARS–CoV–2 viruso raidą pandemijos eigoje. 2. Išanalizuoti vaikų COVID–19 klinikinę raišką. 3. Nustatyti pagrindinius moksliškai įrodytus sunkios vaikų COVID–19 rizikos veiksnius. Metodika: tyrimo rūšis – sisteminė literatūros apžvalga. Mokslinių publikacijų paieška atlikta LSMU prenumeruojamoje „PubMed“ elektroninėje duomenų bazėje. Atrinkti straipsniai, tiriantys koronavirusinės infekcijos variantus, klinikinę raišką vaikams ir sunkios vaikų COVID–19 ligos rizikos veiksnius. Tyrimai publikuoti 2020–2023 metų laikotarpiu. Rezultatai: atlikus straipsnių paiešką, pagal nustatytus kriterijus į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 24 tyrimai. Apibendrinus nagrinėtų tyrimų duomenis gauta, kad laikotarpiui iki Delta ir Omikron atmainų atsiradimo vaikų COVID–19 buvo besimptomė ir lengva, dažniausi simptomai – karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas ir, priešingai nei suaugusiems, virškinamojo trakto simptomai. Anosmija ir ageuzija vaikams pasireiškė rečiau nei suaugusiems. Vyraujant Delta variantui, ligos eiga dažniausiai buvo lengva, karščiavimas ir kosulys išliko vyraujantys simptomai, rečiau pasireiškė virškinamojo trakto simptomai, sloga, nosies užgulimas ir gerklės skausmas. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai Omikron variantui vyraujant, buvo karščiavimas, kosulys, sloga ir virškinamojo trakto simptomai, ligos eiga – besimptomė ar lengva, pastebėtas didesnis sergamumas nei ankstesnių viruso variantų laikotarpiu. Sunkiai vaikų COVID–19 ligai išsivystyi įtakos turi sirgimas ≥ 1 gretutine liga, nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos, išskyrus astmą, neurologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, imunodeficitinė būklė, naujagimystė ir neišnešiotumas. Išvados: 1. Pandemijos eigoje SARS–CoV–2 virusas mutavo, susidarė Alfa, Gama, Delta ir Omikron žmonėms pavojingi variantai, tačiau šio viruso raida nėra baigtinė. Klinikinė ligos raiška vaikams, keičiantis viruso variantams, išliko panaši, tačiau pastebėtas didesnis Omikron varianto užkrečiamumas. 2. Visos pandemijos laikotarpiu vaikų COVID–19 dažniausiai buvo besimptomė ir lengva. Dažniausiai pasireiškė karščiavimas ir kosulys. Pre–Delta ir Omikron laikotarpiu virškinimo trakto simptomai buvo dažnesni nei Delta. Dėl išsivysčiusios pneumonijos sunkią ligos eigą patyrusių vaikų dalis svyravo nuo 0,2 % iki 21,2 %. 3. Sunkiai vaikų COVID–19 ligai išsivystyti įtakos turi sirgimas ≥ 1 gretutine liga, nutukimas, cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos, išskyrus astmą, neurologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, imunodeficitinė būklė, naujagimystė ir neišnešiotumas.
Gretė Markauskaitė Clinical Expression of COVID–19 in Children Aim: To assess the role of COVID–19 variants in clinical expression of the disease in children during the pandemic by analysing literature data. Objectives: 1. To review the evolution of the SARS–CoV–2 virus over the course of the pandemic. 2. To analyse the clinical expression of COVID–19 in children. 3. To identify the main scientifically proven risk factors for severe pediatric COVID–19. Methodology: Type of study – systematic literature review. The search for scientific publications was performed in the electronic database PubMed, available at LUHS. Articles investigating variants of coronavirus infection, clinical presentation in children and risk factors for severe pediatric COVID-19 disease were selected. The studies were published between 2020 and 2023. Results: 24 studies were included in the systematic literature review based on search criteria. In summary, data from the studies analysed show that in the period before the emergence of Delta and Omicron strains the course of COVID–19 in children was asymptomatic and mild with the most common symptoms consisting of fever, cough, runny nose, sore throat, and, in contrast to adults, gastrointestinal symptoms. Anosmia and ageusia were less frequent in children than in adults. During Delta period the course of the disease was mostly mild with fever and cough remaining the predominant symptoms and less frequent gastrointestinal symptoms, runny nose, nasal congestion and sore throat. The most common symptoms in the Omicron variant were fever, cough, runny nose and gastrointestinal symptoms and the course of the disease was asymptomatic or mild with a higher morbidity than in the previous variants. The development of severe childhood COVID–19 is influenced by the presence of ≥ 1 comorbid condition, obesity, diabetes mellitus, chronic lung disease other than asthma, neurological disease, cardiovascular disease, immunodeficiency, neonatal and prematurity status. Conclusions: 1. The SARS–CoV–2 virus mutated during the course of the pandemic resulting in the Alpha, Gamma, Delta and Omicron VOC but the evolution of this virus is not complete. The clinical expression of the disease in children has remained similar as the variants have changed but a higher infectivity of the Omicron variant has been observed. 2. Throughout the pandemic COVID–19 in children was asymptomatic and mild. Fever and cough were the most common symptoms. Gastrointestinal symptoms were more frequent in the Pre–Delta and Omicron periods than in the Delta period. The rate of children with severe disease due to pneumonia ranged from 0,2% to 21,2%. 3. Severe COVID–19 disease in children is influenced by the presence of ≥ 1 comorbid condition, obesity, diabetes mellitus, chronic lung disease other than asthma, neurological disease, cardiovascular disease, immunodeficiency, neonatality and prematurity.