Inkstą tausojančių operacijų atokieji onkologiniai rezultatai

Abstract

Egidijus Vaitiekūnas INKSTĄ TAUSOJANČIŲ OPERACIJŲ ATOKIEJI ONKOLOGINIAI REZULTATAI Tyrimo tikslas. Ištirti ir išanalizuoti pacientų, kuriems atlikta nefronus tausojanti operacija (NTO), atokiuosius onkologinius rezultatus. Uždaviniai. 1) Nustatyti pacientų bendrąjį išgyvenamumą (BI), vėžiui specifinį išgyvenamumą (VSI), išgyvenamumą iki ligos progresijos (IILP) ir IILP trukmę po NTO; 2) Nustatyti ligos atkryčio dažnį ir jo pobūdį pacientams po NTO; 3) Nustatyti veiksnius, kurie nulemia pacientų BI, VSI ir IILP po NTO; 4) Nustatyti reikšmingų veiksnių įtaką ilgalaikiams atokiesiems onkologinams rezultatams po NTO. Metodai. Atliktas vienmomentinis retrospektyvus tyrimas. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 22.0 statistinė programa. Predikciniai veiksniai tirti atliekant vienmatę ir daugiamatę analizę, panaudojant Cox regresijos modelį. Išgyvenamumas buvo nustatytas taikant Kaplan-Meier analizės metodą. Tyrimo dalyviai. Tiriamųjų imtį sudarė 222 pacientai, kuriems 2005-2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos klinikoje dėl inksto naviko atlikta NTO. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 128 (57,7 proc.) vyrai ir 94 (42,3 proc.) moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 69 (±11,4) m. Teigiamą rezekcinį kraštą (TRK) turėjo 26 (11,7 proc.), neigiamą rezekcinį kraštą (NRK) – 196 (88,3 proc.) sergantieji. Iš viso nustatyta 18 (8,1 proc.) ligos atkryčių. Vietinis ligos atsinaujinimas nustatytas 6 (2,7 proc.), o sisteminė ligos progresija – 12 (5,4 proc.) atvejų. Apskaičiuotas 5 ir 10 m. BI po NTO sudarė atitinkamai 90 ir 75,7 proc.; 5 ir 10 m. VSI buvo atitinkamai 97,3 ir 95,1 proc.; 5 ir 10 metų IILP sudarė 93 ir 84 proc. Vidutinis laikas iki ligos progresavimo buvo 67 (±28,7) mėn. Vienintelis veiksnys, nepriklausomai lėmęs trumpesnį pacientų BI, buvo naviko dydis >4 cm (RS 4,81; p = 0,022). Nepriklausomas rizikos veiksnys, lėmęs trumpesnį IILP, buvo TRK (RS 5,01; p = 0,002). Statistiškai reikšmingų, nepriklausomų rizikos veiksnių, lemiančių trumpesnų VSI, tyrime nebuvo rasta. TRK turintiems pacientams dominavo sisteminė ligos atkryčio forma (83,3 prieš 16,7 proc.). Penkių ir 10 metų BI turintiems ≤4 cm navikus buvo ilgesnis (91,6 ir 78,2 proc.) nei pacientams su >4 cm navikais (81,8 ir 64,0 proc.), p = 0,020. Penkių ir 10 metų IILP buvo ilgesnis turintiems NRK (95,5 ir 85,5 proc.) lyginant su TRK turinčiais pacientais (76,1 ir 76,1 proc.), p = 0,003. Išvados. 5 ir 10 metų BI po NTO buvo atitinkamai 90 ir 75,7 proc. 5 ir 10 metų VSI buvo atitinkamai 97,3 ir 95,1 proc. 5 ir 10 metų IILP buvo atitinkamai 93 ir 84 proc. Vidutinis laikas iki ligos progresavimo buvo 67 (±28,7) mėn. Tyrimo metu nustatyta 18 (8,1 proc.) ligos atkryčių. Vietinis ligos atsinaujinimas stebėtas 6 (2,7 proc.), o sisteminė ligos progresija – 12 (5,4 proc.) atvejų. Reikšmingiausiai blogesnes vėlyvąsias pacientų išeitis lėmė didesnis nei 4 cm naviko dydis ir TRK. Esant ligos atkryčiui dažniau pasireiškė sisteminis išplitimas. BI turintiems ≤4 cm navikus buvo ilgesnis nei pacientams su >4 cm navikais. IILP buvo ilgesnis turintiems NRK lyginant su TRK turinčiais pacientais. Rekomendacijos. 1) Esant labai geriems onkologiniams rezultatams, NTO turėtų būti siūloma kaip pirmo pasirinkimo gydymo metodas; 2) Sisteminis ligos atsinaujinimas yra dažnesnis nei lokalus, todėl po NTO, ypač esant TRK, turėtų būti taikomas aktyvus įvairiapusis stebėjimas; 3) Esant TRK, sisteminio ligos atsinaujinimo rizika yra 4 kartus didesnė nei lokalaus, todėl norint užtikrinti onkologinės ligos kontrolę, radikali nefrektomija galėtų būti siūloma kaip pirmo pasirinkimo taktika vietoje aktyvaus stebėjimo po NTO.