Pooperacinio smegenų skysčio pratekėjimo rizikos veiksnių nustatymas ir chirurginės profilaktikos bei pooperacinio gydymo metodų efektyvumo įvertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Ambrozaitis, Kazys | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Sandra Prochorskaitė Pavadinimas: Pooperacinio smegenų skysčio (likvoro) pratekėjimo rizikos veiksnių nustatymas ir chirurginės profilaktikos bei pooperacinio gydymo metodų efektyvumo įvertinimas. Tikslas: Nustatyti pooperacinio smegenų skysčio pratekėjimo rizikos veiksnius ir įvertinti chirurginės profilaktikos bei pooperacinio gydymo metodų efektyvumą po kraniotomijų dėl galvos smegenų navikų, atliktų LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje 2014 – 2015 metais. Metodai: Atliktas retrospektyvinis atvejo – kontrolės tyrimas, į kurį įtraukti 164 pacientai, operuoti dėl galvos smegenų navikų LSMUL KK Neurochirurgijos klinikoje 2014-2015 metais. Analizuota medicininė dokumentacija. Surinkti duomenys apie pacientų, navikų, operacijos charakteristikas, kietojo dangalo sandarinimo būdus, likvoro pratekėjimo atsiradimo dažnį, pooperacinio gydymo metodus. Įvertintas likvoro pratekėjimo dažnis esant tam tikriems rizikos veiksniams bei skirtingų profilaktikos ir gydymo metodų efektyvumas. Kiekybinių duomenų analizei buvo naudojamas Stjudento t testas, o kategorinių duomenų – χ² ir santykinė rizika. Vidurkiai pateikiami su standartine paklaida, santykinės rizikos – kartu su pasikliautinumo intervalu, dažniai pateikiami procentais. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, arba santykinės rizikos apatinė pasikliautinumo intervalo riba >1. Rezultatai: Likvoro pratekėjimo dažnis buvo 20.7%. Statistiškai reikšmingai dažniau likvoras pratekėjo, kai paciento kūno masės indeksas buvo daugiau nei 30 kg/m², rūkančiam ir sergančiam arterine hipertenzija, esant dešiniojo smegenų pusrutulio intracerebriniams navikams, taip pat, kai operacija buvo rekraniotomija ir truko ilgiau. Pacientui sergant cukriniu diabetu, navikui esant subtentorinėje lokalizacijoje rasta tik tendencija likvoro pratekėjimui atsirasti. Sandarinant kietąjį dangalą su TachoSil, likvoro pratekėjimas išsivystė 22%, naudojant transplantatą – 27%, taikant abu šiuos metodus – 16%. Konservatyvios pooperacinės likvoro pratekėjimo gydymo priemonės buvo efektyvios 50%, intervencinės – 90%. Meningitas išsivystė 41% atvejų, esant likvoro pratekėjimui, ir 2% kai jo nebuvo. Išvados: Pooperacinio likvoro pratekėjimo riziką po galvos smegenų navikų operacijų didina rūkymo ir arterinės hipertenzijos derinys, didesnis kūno masės indeksas, dešiniame smegenų pusrutulyje esantis intracerebrinis navikas, rekraniotomija ir ilgesnė operacijos trukmė. Nenustatyta statistiškai patikimų skirtumų tarp skirtingų chirurginių pooperacinio likvoro pratekėjimo profilaktikos metodų efektyvumo. Konservatyvios likvoro pratekėjimo gydymo priemonės buvo efektyvios 50 %, intervencinės – apie 90%.
Author: Sandra Prochorskaite Title: Determining postoperative cerebrospinal fluid (CSF) leak risk factors and evaluating the effectiveness of surgical prophylaxis and postoperative treatment. Aim: To determine the risk factors for postoperative CSF leak and their effect on its rate, as well as evaluate the effectiveness of surgical prophylaxis and postoperative treatment methods that were used in the LUHS Clinic of Neurosurgery after the removal of brain tumors. Methods: A retrospective case-control study that included 164 patients, who were operated because of brain tumors in the LUHS Clinic of Neurosurgery from 2014 to 2015, was performed. Medical documentation was analysed. Information about patient, tumor, surgery characteristics, dura mater closure methods, CSF leak rate and its postoperative treatment methods was collected. The rate of CSF leakage was determined when certain risk factors were present. The effectiveness of different dura mater closure methods, as well as its cessation rate when using various postoperative treatment techniques was investigated. Quantative data were analysed using Student‘s t test, categorical data – using χ² and risk ratio. Averages are given with standard error, risk ratios – with confidence intervals, rates are shown in percentages. Results are considered statistically significant, when p<0.05 or the lower confidence interval of risk ratios is above 1. Results: The CSF leak rate was 20.7%. Body mass index above 30 kg/m², arterial hypertension and smoking, intracerebral tumors located in the right brain hemisphere, recraniotomies and a longer operation time had a statistically significant effect on the increasement of CSF leak rate. A tendency for increased CSF leak rate was found when patients had diabetes mellitus and the tumor was located subtentorially. The CSF leak rate after using TachoSil for dura mater closure was 22%, using a transplant – 27%, using both – 16%. Conservative postoperative methods for CSF leak treatment were effective in 50% of cases, interventional postoperative techniques were 90% effective. Meningitis developed in 41% of CSF leak cases, and only in 2%, when a CSF leak was not present. Conclusions: A higher body mass index, arterial hypertension in conjunction with smoking, intracerebral tumors located in the right brain hemisphere, recraniotomies and a longer operative time were established as postoperative CSF leak risk factors. No statistically significant difference was noticed between the effectiveness of different surgical methods used for CSF leak prophylaxis. Conservative postoperative CSF leak treatment was effective in 50% of cases, interventional techniques – 90%.