Slaugytojų rizika susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomų priemonių vertinimas Slaugytojų rizika susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomų priemonių vertinimas
Lingaitienė, Jolanta |
Misevičienė, Irena |
Ustinavičienė, Rūta | Recenzentas / Reviewer |
Jasiukaitienė, Vilma | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Gentvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Cibulskas, Gintautas | Komisijos narys / Committee Member |
Kalibatas, Vytenis | Komisijos narys / Committee Member |
Stankūnas, Mindaugas | Komisijos narys / Committee Member |
Sauliūnė, Skirmantė | Komisijos narys / Committee Member |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Įvertinti slaugytojų riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir šių ligų pirminės profilaktikos vykdomas priemones. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų organizacinius aspektus. 2. Ištirti slaugytojų nuomonę apie sveikatą stiprinančios darbo aplinkos sudarymą. 3. Ištirti slaugytojų žinias apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir jų dažnį. 4. Palyginti slaugytojų, dalyvavusių ir nedalyvavusių profilaktiniuose patikrinimuose informuotumą apie lėtinių ligų rizikos veiksnius ir kontrolę. 5. Įvertinti slaugytojų profilaktinio sveikatos patikrinimo apimtis ir jų metu pateiktas rekomendacijas. Tyrimo metodika. Tyrimas vykdytas vienoje Lietuvos ligoninėje. Tyrimo dalyviai - bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimo būdas - vienmomentinė anoniminė apklausa ir įstaigos dokumentų analizė. Iš viso pateikta 200 anketų, sugrąžinta – 164 anketos, atsako dažnis 82 proc. Statistinei analizei atlikti buvo naudojamos SPSS 17.0 for Windows bei MS Excel programos. Rezultatai. Slaugytojų profilaktinių sveikatos patikrinimų kokybė nepatenkinama: atliekami ne visi teisės aktuose nurodyti būtini tyrimai, slaugytojos nekonsultuojamos gydytojų specialistų, nors 92,0 proc. darbe susiduria su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, nėra vertinami LNL rizikos veiksniai. Ketvirtadalis slaugytojų pristato medicinos pažymas nesitikrinusios sveikatos. Daugiau nei pusei slaugytojų darbovietėje nėra sudarytos sąlygos stiprinti sveikatą. Dauguma dalyvautų sveikatos stiprinimo programose darbovietėje: streso mažinimo, mankštų, aerobikos užsiėmimuose ir sveikos (sveikatos) gyvensenos mokymuose. Daugiau nei pusė slaugytojų savo sveikatą vertino gerai (65,9 proc.), 39,3 proc. slaugytojų nurodė, jog serga LNL. LNL rizikos veiksnių paplitimas tarp slaugytojų yra gana didelis: kas antra slaugytoja turėjo viršsvorį ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, trečdalis – arterinę hipertenziją, kas antra buvo nepakankamai fiziškai aktyvi, (nesportavo), kas dvylikta - rūkė. Didėjant slaugytojų amžiui didėjo ir nustatytų LNL rizikos veiksnių paplitimas. Žemas slaugytojų informuotumas apie LNL rizikos veiksnius, jų nustatymo kriterijus. Kasmet profilaktiškai tikrinosi sveikatą 65,9 proc. slaugytojų. 57,9 proc. slaugytojų profilaktiškai tikrinosi sveikatą darbdavio nurodymu. Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu gydytojai labai mažai daliai slaugytojų teikia sveikos gyvensenos patarimus, ir tik mažiau nei pusė slaugytojų, turinčių atskirus LNL rizikos veiksnius, nurodė, kad gavo patarimus kaip juos kontroliuoti. Slaugytojos žymiai aktyviau dalyvavo valstybės finansuojamose gimdos kaklelio ir krūties vėžio profilaktikos programose nei storosios žarnos profilaktikos programoje. Išvados. Kasmet profilaktiškai tikrinosi sveikatą tik daugiau nei pusė slaugytojų, nors tai privalu daryti visoms. Rūpinimasis savo sveikata nėra pagrindinė slaugytojų profilaktinio sveikatos tikrinimosi priežastis. Didelis LNL ir jų rizikos veiksnių paplitimas, nepakankamas gydytojų dėmesys LNL pirminės profilaktikos priemonių teikimui, pagrindžia būtinybę tobulinti slaugytojų profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką ir apimtį, įtraukiant administraciją ir šeimos gydytojus, siekiant padidinti slaugytojų informuotumą apie pagrindinius LNL rizikos veiksnius, jų kontrolės būdus bei sudaryti sąlygas stiprinti sveikatą darbovietėje.
Aim of the study. To assess NCD risk for the nurses and the primary prevention measures of these diseases. Objectives. 1. To evaluate the organizational aspects of nurses‘ health check-up. 2. To examine the opinion of nurses about health enhancing worksite environment. 3. To assess the nurses‘ awareness about NCD‘ risk factors and their prevalence. 4. To compare the awareness of NCD‘s risk factors, their control among nurses participants and non-participants of health check-up. 5. Toevaluate the coverage of nurses‘ health check-up and the given recommendations. Methods. The study was provided in one Lithuanian hospital. Nurses were the participants of the study.Cross- sectional anonymous survey was carried out and the documentary analysis was performed. 200 questionaires were delivered, 164 - returned, response rate - 82 %. The SPSS 17.0 for Windows and MS Excel programmes were used for statistical anlysis of data. Results. The quality of nurses health check-up is unsatisfactory: not all investigations are carried out which are enumerated in the existing legal documents, nurses are not consulted by physicians specialists, despite the fact, that 92.0 % of them have contact with harmful environmental factors, the NCD risk factors are not detected. The quarter of nurses present the health certificates without health check-up. More than half of the nurses don’t have conditions for health promotion. Majority of nurses express willingness to participate in such health promotion programmes at worksite as stress control, gymnastics, aerobics, and healthy lifestyle education sessions. More than half of the nurses (65.9 %) evaluated their health as good, and 39.3% had one or more NCD. The prevalence of NCD risk factors among nurses was guite high: every second nurse had overweight, hypercholestorelemia and was not physically active, every third had hypertension, every twelfth was smoker. The prevalence of risk factors was increasing with age. The nurses‘ awareness of NCD risk factors and the determining criteria was low. The annual health check-up was underwent by 65.9 % of nurses and 57.9 % of them were checking their health due to employer request. During the health check-up the physicians are giving healthy lifestyle related recommendations only for a very small part of nurses, and less than half of the nurses with NCD risk factors are receiving the recommendations on how to control them. The nurses participated more actively in such national preventive programs as cancer of cervix uteri and breast cancer than in colon cancer prevention program. Conclusions. Only more than half of the nurses underwent the heath check-up annually despite the fact that it is obligatory for all. Care about own health is not the main reason for preventive health check-up. The high prevalence of NCD and their risk factors among nurses, insufficient attention of physicians for the provision of NCD primary prevention measures is the reason to improve the organization and coverage of preventive health check up. The administration and family physicians should be more active in increasing the nurses’ awareness of NCD risk factors and their control and to provide the conditions for health promotion at worksite.