Ergoterapijos poreikio kūdikių globos namuose tyrimas

Tyrimo tikslas. Ištirti ergoterapijos poreikį kūdikių globos namuose. Metodika. Tyrimas buvo atliktas 2009 metų gruodžio – 2010 metų kovo mėnesiais Kauno vaikų raidos klinikoje „Lopšelis“ kūdikių namų skyriaus trijose grupėse. Pirmosios dalies tyrime dalyvavo 38 vaikai: 21 berniukas (55,3 proc.) ir 17 mergaičių (44,7 proc.). Tiriamųjų amžius buvo nuo 6 iki 45 mėnesių. Tiriamosios grupės vaikų amžiaus vidurkis buvo 19,92 mėnesių. Antroje dalyje atlikus gautų duomenų analizę, buvo atrinkta 10 vaikų: 6 berniukai (60 proc.) ir 4 mergaitės (40 proc.), kurių smulkiosios motorikos raida buvo sulėtėjusi arba atsilikusi labiau negu savarankiškumo raida. Šiems vaikams kūdikių globos namuose buvo taikyta ergoterapija. Tiriamųjų amžius buvo nuo 11 iki 29 mėnesių. Vaikų, kuriems buvo taikyta ergoterapija, amžiaus vidurkis buvo 17,1 mėnesių. Vaikų ištyrimui buvo naudojama medicininių dokumentų analizė pagal parašytą protokolą, iš kurios buvo naudojami vaiko raidos vertinimo skalės DISC (Diagnostic Inventory for Screening Children) savarankiškumo ir smulkiosios motorikos funkcijos vertinimo rezultatai taip pat šie duomenys: vaiko amžius, lytis, kiek laiko gyvena kūdikių globos namuose ir diagnozė; anketinei apklausai (sukurta 2007 metais Amerikos ergoterapeutų asociacijos) buvo naudojama sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketa (nuo gimimo iki 2 metų), kuria vaikus, augančius kūdikių globos namuose, vertino auklėtojos; vaikų, augančių kūdikių globos namuose, testavimui buvo naudojama Miuncheno funkcinė raidos diagnostika: iki vienerių metų amžiaus vaikams buvo vertinamas tik griebimas, vienerių – trejų metų vaikams – tik smulkioji motorika. Rezultatai. Vertinant smulkiąją motoriką, apskaičiavome, jog 22 vaikai (57,9 proc.) buvo normalios raidos, 13 vaikų (34,2 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 3 vaikams (7,9 proc.) – raidos atsilikimą. Vertinant vaikų, augančių kūdikių globos namuose, savarankiškumą, nustatėme, jog 25 vaikai (65,8 proc.) buvo normalios raidos, 12 vaikų (31,6 proc.) nustatėme raidos sulėtėjimą, o 1 vaikui (2,6 proc.) – raidos atsilikimą. Tiek vaiko savarankiškumas, tiek smulkioji motorika priklauso nuo vaiko amžiaus (kinta vaikui augant). Norint įvertinti pasikeitusių gyvenimo sąlygų įtaką vaiko vystimuisi nepriklausomai nuo amžiaus, sukūrėme naują požymį – kurią dalį savo gyvenimo (procentais) vaikai gyvena kūdikių globos namuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyvena kūdikių globos namuose, tuo jo savarankiškumas ir smulkioji motorika silpnėja. Išanalizavus sensorinės integracijos sutrikimų vertinimo anketos rezultatus, buvo suskaičiuotas suminis 9 sričių balas. Jis kito nuo 55 iki 95 balų, suminio balo vidurkis 76,2 balai. Sensorinės integracijos sutrikimų įverčio (suminio balo) ir laiko, kurį vaikai praleido kūdikių globos namuose koreliacijos koeficientas r=0,35, p=0,08. Taigi su 90 proc. patikimumu galima tvirtinti, kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo sensorinės integracijos sutrikimai yra ryškesni. Buvo skaičiuojamas ergoterapijos efektyvumas vaikams, augantiems kūdikių globos namuose, kuriems buvo taikyta ergoterapija. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo ilgiau vaikas gyveno kūdikių globos namuose, tuo ergoterpijos poveikis buvo mažesnis: koreliacijos koeficientas r=-0,46, p=0,19 (statistiškai reikšmingo rezultato negavome matomai dėl mažos tyrimo imties). Kontroliuojant pagal amžių, dalinis koreliacijos koeficientas r=-0,59, p=0,097. Taigi su 90 proc. patikimumu galima tvirtinti, kad to paties amžiaus vaikams, ilgėjant gyvenimo trukmei kūdikių globos namuose, ergoterapijos poveikis mažėja. Išvados. 1. Didelei daliai kūdikių (20 (42,1 proc.)), augančių globos namuose, sutrinka smulkiosios motorikos funkcijų raida: 13 vaikų (34,2 proc.) nustatytas smulkiosios motorikos raidos sulėtėjimas, 3 vaikams (7,9 proc.) – raidos atsilikimas. 2. Kūdikiams, augantiems globos namuose, sutrinka savarankiškumo įgūdžių raida. Nustatyta, jog 12 vaikų (31,6 proc.) būdingas savarankiškumo įgūdžių raidos sulėtėjimas, o 1 vaikui (2,6 proc.) – raidos atsilikimas. 3. Kūdikiai, augantys globos namuose, turi sensorinės integracijos sutrikimų. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 9 (35 proc.) respondentai turi nežymių sensorinės integracijos sutrikimų, 10 (38 proc.) tiriamųjų pasižymi vidutinio lygio sensorinės integracijos sutrikimais, o 1 (4 proc.) respondentui sensorinės integracijos sutrikimai yra žymūs. 4. Ergoterapijos, taikytos vaikams, augantiems kūdikių globos namuose, efektas buvo statistiškai reikšmingas: smulkiosios motorikos raidos amžiaus reikšmė padidėjo vidutiniškai 2 mėnesiais (p<0,05).

Subject. The research of the need for occupational therapy in the infant foster home. The aim of the research. To examine the need for occupational therapy in the infant foster home. Methods. The study was conducted in December 2009 - March 2010 in three groups of Kaunas Child Development Clinic „Lopšelis“ infant foster home department. First part of the study involved 38 children: 21 boy (55.3 percent) and 17 girls (44.7 percent). The exploratory age ranged from 6 to 45 months. The average age of the test group was 19,92 months. In the second part, after the analysis of the data obtained, 10 children were selected: 6 boys (60 percent) and 4 girls (40 percent) the fine motor development of which was retarded or delayed more than self-dependence development. Occupational therapy in the infant foster home was applied for these children. The age ranged from 11 to 29 months. The average age of the children with occupational therapy application was 17.1 months. For the children‘s testing the analysis of the medical records according to the written protocol was used, from which the child development scales DISC (Diagnostic Inventory for Screening Children) with self-dependence and fine motor function evaluation results were used as well as the following data: child‘s age, sex, length of living in a foster home and diagnosis; for the questionnaire the form of sensory integration disorder evaluation was used (from birth to 2 years) which helped the teachers to evaluate the babies growing in the foster home; for testing children in the foster homes Munich functional development diagnostics was used: only snatch was assessed in the age group up to 1 year old, only fine motor function was assessed in the age group of 1-3 years old. The results. Evaluating fine motor skills we calculated that 22 children (57.9 percent) were of normal development, 13 children (34.2 percent) had development retardation and 3 children (7.9 percent) had development difficulties. Evaluating the self-dependence of the children growing in the infant foster home, we determined that 25 children (65.8 percent) were of normal development, 12 children (31.6 percent) had development retardation and 1 child (2.6 percent) had development difficulties. Both child‘s self-dependence and his fine motor skills depend on the age (varies with the growth of a child). To assess the influence of the changes in living conditions on child‘s development regardless of age, we created a new character –children‘s life part (in percents) spent in infant foster homes. The results of the research revealed that the longer a child lives in a foster home, the more his self-dependence and fine motor skills weaken. Having analyzed the results of sensory integration disorder assessment questionnaire total score of 9 areas was counted. It varied from 55 to 95 points, the average of the total score was 76.2 points. The correlation coefficient of sensory integration disorder estimate (total score) and the time that children spent in the infant foster home is r=0.35, p=0.08. Therefore, it can be stated with the 90 percent reliability that the longer a child lived in a foster home, the more pronounced his sensory integration disorders are. The effectiveness of occupational therapy was calculated for the children in foster homes who underwent the occupational therapy. The results of the research revealed that the longer a child lived in a foster home, the less impact the occupational therapy had: correlation coefficient being r=-0,46, p=0,19 (statistically significant results were not received apparently because of the small study sample). Under the control of age, partial correlation coefficient is r=-0,59, p=0,097. Therefore, it can be stated with the 90 percent reliability that with the longer living in the infant foster home the impact of the occupational therapy decreases for the children of the same age group. Conclusions. 1. A large proportion of infants (20 (42,1 percent)) growing in the infant foster home have the fine motor functions development disorders: 13 children (34,2 percent) were stated to have the fine motor development retardation, 3 children (7,9 percent) have development difficulties. 2. Infants growing in a foster home have self-dependence skills development disorders. It was found that 12 children (31,6 percent) have characteristic retardation of self-dependence skills development, and 1 child (2,6 percent) has development difficulties. 3. Infants growing in the infant foster home have sensory integration disorders. The results of the research showed that 9 (35 percent) of the respondents have light sensory integration disorders, 10 (38 percent) respondents have medium sensory integration disorders and 1 (4 percent) respondent has pronounced sensory integration disorder. 4. The effect of the occupational therapy applied to the children growing in the infant foster home was statistically significant: the value of the fine motor development age increased by an average of 2 months (p<0.05).