Diferencinio mokymo poveikis globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui

Tyrimo tikslas - įvertinti diferencinio mokymo poveikį globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją. 2. Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją kartu su diferenciniu mokymu grįstu lavinimu. 3. Palyginti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją ir įprastą ergoterapiją kartu su diferenciniu mokymu grįstu lavinimu. Tyrimo metodika: 2016 m. vasario 1d. – 2016 m. rugpjūčio 15 d. VšĮ Utenos socialinės globos namuose buvo atliktas 40 asmenų tyrimas. Atsitiktinės atrankos būdu jie buvo suskirstyti į įprasto poveikio ir tiriamąją grupes. Įprasto poveikio grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija, paremta pratimų kartojimu – 5k./sav., keturias savaites. Tiriamosios grupės asmenims buvo taikoma įprasta ergoterapija – 3 k./sav., kartu diferenciniu mokymu grįstu lavinimu - 2 k./sav., keturias savaites. Pažinimo funkcijų vertinimui buvo naudojamas Monrealio kognityvinis testas (MoCA – LT). Savarankiškumo vertinimui buvo naudojama Instrumentinės kasdienės veiklos anketa (IKVA). Papildomų duomenų rinkimui (lytis, amžius, išsilavinimas) buvo naudojama autorės sudaryta anketa. Duomenims analizuoti buvo naudota SPSS Statistics 22. 0 programos versija. Duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis ± standartinė paklaida (SD). Statistinis patikimumo lygmuo buvo p < 0,05. Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 40 asmenų, gyvenančių socialinės globos namuose. Įprasto poveikio grupėje buvo 5 vyrai (68,2 ± 2,63 metų amžiaus) ir 12 moterų (70,83 ± 1,46 metų amžiaus). Tiriamąją grupę sudarė 10 vyrų (66,5 ± 2,78 metų amžiaus) ir 13 moterų ( 73,23 ± 2,34 metų amžiaus). Visiems tiriamiesiems buvo nustatyta specialioji nuolatinė slauga ar priežiūra (vidutinė negalia). Tyrimo išvados: 1. Visų asmenų, kuriems buvo taikyta įprasta ergoterapija savarankiškumas ir 4 (iš 7) pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). 2. Visų asmenų, po įprastos ergoterapijos ir diferenciniu mokymu grįsto lavinimo, savarankiškumas ir visi pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo, išskyrus įvardijimą (p < 0,05). 3. Visų asmenų savarankiškumas po taikytų metodų reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Asmenų, kuriems buvo taikyta įprasta ergoterapija ir diferenciniu mokymu grįstas lavinimas, visi pažinimo funkcijų rodikliai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05), išskyrus įvardijimą, o taikant vien įprastą ergoterapiją reikšmingai pagerėjo 4 pažinimo funkcijų rodikliai iš 7.

The aim of the study is to evaluate the effect of differential training on cognitive functions and independence in persons living in a social care home. Objectives: 1. To asses cognitive functions and independence through the ordinary occupational therapy in persons living in a social care home. 2. To asses cognitive functions and independence through the differential training – based education on cognitive functions and independence in persons living in a social care home. 3. To compare the obtained assessment results of changes in cognitive functions and independence after applying ordinary occupational therapy and differential training-based occupational therapy in persons living in a social care home. Methodology: in February – August 2016 a 40 participants study who live in a PI Utena social care home reseach was carried out. In a random selection, they were divided into conventional effect and research groups. The target participants in the conventional group were applied ordinary occupational therapy 5 t./week for four weeks. The target participants in the research group were applied ordinary occupational therapy 3 t./w., and the differential training-based occupational therapy 2 t./w. for four weeks. The research was carried out using as follows: Monreal Cognitive Assesment (MoCA) was used to asses the cognitive functions; Instrumental Activities of Daily living (IADL) was used to asses the independence. A questionnaire survey was used for the additional data collection (gender, age, education). The data was processed by SPSS statistical data analysis software for Windows 22.0. The data is presented as the arithmetical mean ± standart deviation (SD). The data is treated as reliable where the significance level is p < 0.05. Participants: study included 40 participants who lived in a social care home. In the conventional effect group participated 5 men (68.2 ± 2.63 age) and 12 women (70.83 ± 1.46 age). In the research effect group participated 10 men (66,5 ± 2,78 age) and 13 women ( 73,23 ± 2,34 age). All participants were established permanent special care or maintenance (moderate disability). Conclusions: 1. All participants who received the ordinary occupational therapy independence and 4 (of 7) cognitive function indicators significantly improved (p < 0.05). 2. All participants who received the ordinary occupational therapy, co-existed with differential training-based education, independence and all cognitive function indicators, exepct naming, significantly improved (p < 0.05). 3. Independence for all participants after applied methods improved statistically significant (p < 0.05). Participants who received the ordinary occupational therapy, co-existed with differential training-based education, all cognitive function indicators improved statistically significant (p < 0.05), except naming, while applying only ordinary occupational therapy statistically improved 4 cognitive function indicators of 7.