Katalazės fermentinio aktyvumo ir kai kurių mikroelementų pasiskirstymo sąsajos su astrocitoma

Bakalauro baigiamojo darbo autorius: Lukas Pocius

Tema: Katalazės fermentinio aktyvumo ir kai kurių mikroelementų pasiskirstymo sąsajos su astrocitoma

Mokslinis vadovas: dr. Arūnas Liekis

Atlikimo vieta: LSMU MA Neuromokslų instituto Molekulinės neurobiologijos laboratorija

Tyrimo tikslas. Įvertinti katalazės fermentinio aktyvumo sąsajas su kai kurių mikroelementų koncentracijomis kraujyje pacientų, kuriems diagnozuota astrocitoma. Uždaviniai. Įvertinti katalazės fermentinį aktyvumą eritrocituose; nustatyti mikroelementų koncentracijas kraujyje; įvertinti katalazės aktyvumo eritrocituose ir mikroelementų koncentracijos kraujyje kitimo dinamiką bei jų tarpusavio sąsajas žmonėms, kuriems nustatyta astrocitoma. Medžiaga ir metodai. Tiriamoji medžiaga – žmonių, kuriems diagnozuota astrocitoma, kraujas bei plazma. Katalazės aktyvumas buvo nustatytas eritrocituose, remiantis amonio molibdato komplekso su nesuskaidytu vandenilio peroksidu, susidarymu. Junginio koncentracija buvo įvertinta spektrofotometriškai, esant 410 nm bangos ilgiui. Mikroelementų (vario, cinko ir seleno) koncentracijos nustatytos pasitelkiant induktyviai susietos plazmos masių spektrometriją. Bandymuose cinko ir vario nustatymui buvo naudota pacientų kraujo plazma, o seleno nustatymui – kraujo mėginiai. Rezultatai. Eksperimentai parodė, kad katalazės fermentinis aktyvumas kraujyje 7 dienos po astrocitomos chirurginės operacijos statistiškai reikšmingai padidėjo 22 proc., taip pat cinko koncentracija padidėjo 12 proc. lyginant su atitinkamų analičių koncentracijoms 1 dieną prieš operaciją. Minėtu laikotarpiu statistiškai reikšmingų skirtumų tiriant vario ir seleno koncentracijas nebuvo aptikta. Išvados. Mūsų tyrimai parodė, kad fermento katalazės aktyvumas ir mikroelemento cinko koncentracija kraujyje padidėja po chirurginės astrocitomos naviko operacijos. Minėtų biožymenų dinamikos sekimas gali tapti reikšmingu, siekiant prisidėti prie astrocitomos vystymosi etapų nustatymo ir ateityje tapti vienu iš diagnostikos veiksnių.

Author of bachelor thesis: Lukas Pocius

Title: Associations of catalase enzymatic activity and distribution of certain trace elements with astrocytoma

Supervisor: PhD Arūnas Liekis

Work was performed at: Laboratory of Molecular Neurobiology of Neuroscience Institute of Lithuanian University of Health Sciences Study object. To evaluate correlations between catalase enzymatic activity and the concentrations of some trace elements in the blood of patients diagnosed with astrocytoma. Study problems. To evaluate the enzymatic activity of catalase in erythrocytes; to determine the concentrations of trace elements in the blood; To evaluate the dynamics of changes in catalase activity in erythrocytes, as well as the concentration of trace elements in the blood. Materials and methods. The essay material is the blood and plasma of patients diagnosed with astrocytoma. Catalase activity was determined in erythrocytes, based on the formation of an ammonium molybdate complex with non-decomposed hydrogen peroxide. The concentration of the compound was estimated spectrophotometrically at a wavelength of 410 nm. Concentrations of trace elements (copper, zinc and selenium) were determined using inductively coupled plasma mass spectrometry. Copper and zinc concentrations were determined using patients‘ blood plasma while selenium concentration was determined using blood samples. Results. Experiments showed that the enzyme activity of catalse in the blood 7 days after the surgical operation of the tumor significantly increased by 22%, as well as the concentration of zinc increased by 12%, in comparison to the concentrations of the corresponding analytes 1 day before surgery. No statistically significant differences were found in the study of copper and selenium concentrations during the mentioned period. Conclusions. Our studies showed that the activity of the enzyme catalase and the concentration of the trace element zinc in the blood increase after surgical operation of astrocytoma. Tracking the dynamics of the aforementioned biomarkers can become significant in order to contribute to the determintion of the stages of astrocytoma development and become one of the diagnostic factors in the future.