Options
Dauginį ligotumą turinčių pacientų psichikos sveikatos vertinimas vykdant aktyvią psichikos sveikatos būklės patikrą
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti dauginį ligotumą turinčių pacientų psichikos sutrikimų sunkumo laipsnį ir pobūdį vykdant aktyvią psichikos sveikatos būklės patikrą CHRODIS plus projekto metu. 2. Įvertinti socialinių demografinių veiksnių įtaką pacientų psichikos sveikatos sutrikimams. 3. Ištirti pacientų lėtinių ligų ir jų skaičiaus sąsajas su psichikos sveikatos sutrikimais. Metodika. Šis mokslinis tyrimas yra tarptautinio, jungtinio EU finansuojamo projekto "CHRODIS PLUS" - Gerųjų praktikų taikymas sergantiems lėtinėmis ligomis" ( "CHRODIS-PLUS: Implementing good practices for chronic diseases‖) dalis. Tyrimo trukmė 2019-2020, vykdomas LSMU ligoninėje „Kauno klinikos", Šeimos medicinos klinikoje ir Kaltinėnų PSP centre. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas naudojant Hospitalinę nerimo ir depresijos skalę „HAD" ir Trumpąjį protinės būklės testą „MMSE". Tyrime naudota MIDAS duomenų bazė. Tyrimui gautas Bioetikos leidimas Nr. L-18-3/3. Tyrimo dalyviai. Dauginį ligotumą turintys pacientai (t.y. pacientai, kuriems diagnozuota ne mažiau kaip dvi ligos iš dviejų skirtingų žmogaus organizmo sistemų). Viso įtraukta 150 pacientų iš LSMU ligoninės „Kauno klinikos", Šeimos medicinos klinikos ir 52 iš Kaltinėnų PSPC. Išvados: 1. Trečdaliui pacientų, turinčių dauginį ligotumą, nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai. Labiausiai išreikštas nerimas – lengvus nerimo simptomus patiria penktadalis tyrime dalyvavusių pacientų. Rečiau pasireiškia depresija, lengvi jos simptomai būdingi dešimtadaliui tiriamųjų. Pažintinės funkcijos sutrikimai nustatyti rečiausiai. Lengvas pažinimo sutrikimas nustatytas 7 proc. tiriamųjų. 5 2. Psichikos sveikatos sutrikimai labiau būdingi kaimo gyventojams. Nerimas labiau būdingas moterims ir asmenims su viduriniu išsilavinimu. Mažiau depresijos simptomų patiria aukštąjį išsilavinimą turintys bei dirbantys asmenys. Blogesne pažinimo funkcija pasižymi pacientai vyresni kaip 70 metų, neturintys aukštojo išsilavinimo bei asmenys priklausantys nedirbančiųjų/pensininkų grupei. Asmenims turintiems žemesnį nei aukštasis išsilavinimą, psichikos sveikatos sutrikimų rizika didėjo 2,7 karto. 3. Nerimą dažniau patiria pacientai, sergantys LOPL. Depresija labiau būdinga sergantiems širdies nepakankamumu ir LOPL. Blogesne pažinimo funkcija pasižymi pacientai, sergantys širdies nepakankamumu. Psichikos sveikatos sutrikimų išsivystymo tikimybę LOPL didina 5,4 karto, o širdies nepakankamumas – 2,6 karto. Nerimą, depresiją ir pažintinės funkcijos sutrikimą 3,5 karto dažniau patiria pacientai sergantys daugiau nei 4 lėtinėmis ligomis lyginant su mažiau ligų turinčiais pacientas.
Aim – to determine the spread of mental health disorders for patients under CHRODIS plus project with multiple morbidity. Tasks: 1. To analyze severity and type of mental disorders for patients with multiple morbidity by conducting proactive mental health checks during CHRODIS plus project. 2. To evaluate the impact of sociodemographic factors to the development of mental health disorders. 3. To analyze the relationship between chronic diseases, the number of diseases and mental health disorders. Methodology: The study is a part of the international joint EU financed project CHRODIS plus „Implementing good practices for chronic diseases“. The research was conducted during 2019 – 2020 at the Department of Family Medicine, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences “Kauno klinikos” and Kaltinėnai Primary Health Care Center. Data quantitative analysis from Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS) and Mini-Mental State Exam (MMSE) tests were applied. MIDAS database was used for this research. Research permit No L-18-3/3 was issued by Lithuanian Bioetchics Committee. Test group: Multimorbid patients (patients with diagnosis of not less than 2 diseases from 2 different body systems). The sample size was 150 patients from the Department of Family Medicine, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences “Kauno klinikos” and 52 from Kaltinėnai Primary Health Care Center. Conclusions: 1. Mental health disorders were found for 1/3 of the patients with multiple morbidity. The most expressed symptom was anxiety where light anxiety was experienced by 1/5 of the test group. Depression was less common, light symptoms of depression were observed for 10% of the test sample. Cognitive disorders were least frequent. Light cognitive disorder was diagnosed for 7% of the sample. 2. Mental health disorders were more common in rural areas. The anxiety was more common for females and patients with secondary education. Currently employed patients with University education exhibited less symptoms of depression. Patients older than 70 years without University education as well as unemployed or retired demonstrated lower cognitive performance. The probability of mental health disorders was 2.7 times higher for patients with lower education versus patients with University education. 3. The anxiety was more frequent for patients with COPD. The depression was more common for patients with heart failure and COPD. Low performance of cognitive function was found at patients with heart failure. COPD increases the probability of development of mental diseases by the factor of 5.4, while heart failure by the factor of 2.6. Anxiety, depression and cognitive disorders were experienced 3,5 times higher for patients with 4 or more chronic diseases as compared to patients with lesser number of chronic diseases.