Dažniausiai pasitaikančios kelio sąnario patologijos radiologinė diagnostika

Darbo autorius: Aistė Koretkaitė Darbo pavadinimas: ,,Dažniausiai pasitaikančios kelio sąnario patologijos radiologinė diagnostika“ Darbo tikslas: Įvertinti dažniausiai pasitaikančios kelio sąnario patologijos (meniskų ir raiščių plyšimų) radiologinės diagnostikos (ultragarso ir magnetinio branduolių rezonanso) galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti dažniausiai taikomus radiologinius tyrimus (ultragarso ir magnetinio rezonanso tyrimų) kelio raiščių ir meniskų plyšimų patologijai nustatyti. 2. Palyginti radiologinių tyrimų (ultragarso ir magnetinio rezonanso tyrimų) duomenis tarpusavyje. 3. Palyginti radiologinių tyrimų duomenis su artroskopinėmis operacijomis ir jų metu diagnozuotais pokyčiais kelio sąnaryje. 4. Įvertinti radiologinių tyrimų metu nustatytos patologijos ir artroskopijos operacijų metu diagnozuotų radinių koreliaciją. Tyrimo dalyviai ir metodika: Į tyrimą įtraukti 109 Respublikinės Kauno ligoninės gydytojų ortopedų-traumatologų 2019.01.01-2019.12.31 konsultuoti pacientai, kuriems buvo atlikta artroskopija, kliniškai ir radiologiškai įtarus meniskų plyšimus bei 37 Respublikinės Kauno ligoninės gydytojų ortopedų-traumatologų konsultuoti pacientai, kuriems buvo atlikta artroskopija, kliniškai ir radiologiškai įtarus priekinio kryžminio raiščio plyšimą. Retrospektyviai iš asmens sveikatos istorijų surinkti demografiniai duomenys, radiologinių tyrimų, artroskopijos radiniai. Statistinė analizė atlikta Microsoft Excel 2016, SPSS 24.0 statistikos programos paketu. Požymių tarpusavio priklausomybei vertinti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai laikyti statistiškai patikimi, kai p < 0,05 ir p < 0,001. Rezultatai: Pacientų amžiaus vidurkis, diagnozuojant dažniausiai pasitaikančią kelio sąnario patologiją – meniskų pažeidimus, nustatytas 52,63 (SN=13,63), iš jų 48 (44 %) vyrams ir 61 (56 %) moteriai. Pacientų, diagnozuojant antrą pagal dažnumą kelio sąnario patologiją – PKR plyšimus, amžiaus vidurkis 35,46 (SN=12,38), iš jų 22 (59,5%) vyrams ir 15 (40,5%) moterų. Vertinant kelio sąnario patologijas RO nustatyta neinformatyvi. UG diagnozuota meniskų plyšimas 22 (20,2 %) pacientams. Kelio sąnario meniskų pažaida, atlikus MRT, nustatyta 90 (82,6%) pacientų. MRT dažniausiai diagnozuota MM 71 (65,1 %) plyšimas, plyšimo vieta – užpakalinis ragas 46 (42,2 %), plyšimo tipas – horizontalus 29 (26,6%). MRT, diagnozuojant PKR pažeidimus, dažniausiai pasitaikantis plyšimo tipas – pilnas 21 (72,4 %). PKR pažeidimų metu dažniausia gretutinė patologija nustatyta MM plyšimai 12 (44,4%) pacientų. Diagnozuojant MM pažeidimus, MRT pasižymėjo 95 % jautrumu, 97 % specifiškumu, UG atitinkamai- 92 %, 88 %. MRT, diagnozuojant LM plyšimus, pasižymėjo 55 % jautrumu, 98% specifiškumu, UG atitinkamai 33 %, 85 %. Diagnozuojant PKR pilną plyšimą, MRT pasižymėjo 88 % jautrumu ir 1 % specifiškumu, atitinkamai diagnozuojant dalinį plyšimą- 39 %, 88 %. Išvados: 1. Diagnozuojant meniskų ir PKR plyšimus jautriausias ir specifiškiausias tyrimas nustatytas MRT. 2. UG pasižymėjo aukštu jautrumu, mažesniu specifiškumu, lyginant su MRT, diagnozuojant meniskų pažeidimus. 3. MRT dažniausias plyšimas nustatytas – MM plyšimas. Dažniausia plyšimo vieta – užpakalinis ragas, plyšimo tipas – horizontalus. Artroskopijos metu dažniausiai pažeidžiamas meniskas taip pat buvo nustatytas – medialinis. Dažniausia plyšimo vieta taip pat nesiskyrė – užpakalinis ragas, tačiau plyšimo tipas – kompleksinis. 4. PKR pažeidimo metu MRT ir kelio sąnario artroskopijose vyravo pilnas PKR plyšimas. 5. Diagnozuojant PKR plyšimą MRT nustatyta dažna kelio sąnario gretutinė patologija – meniskų plyšimai. 6. MRT kartu su meniskų plyšimais dažniausiai diagnozuota III° chondromaliacija. Rekomendacijos: Dažniausiai pasitaikančioms kelio sąnario patologijoms – meniskų plyšimams ir PKR pažeidimams naudojami pagrindiniai vaizdavimo tyrimai yra UG ir MRT. Nors kelio sąnario rentgenograma yra neinformatyvi šioms patologijoms, tačiau svarbi ūmios traumos metu diferencijuojant kaulinę patologiją. Reikia nepamiršti, jog nediagnozavus ir negydant šių patologijų, didėja ankstyvo osteoartrito rizika. UG yra vertinga atrankos priemonė prieš atliekant MRT dėl savo plataus prieinamumo, mažų kaštų.
Raktiniai žodžiai: Meniskai, priekiniai kryžminiai raiščiai, meniskų plyšimai, priekinių kryžminių raiščių plyšimai.

Author: Aistė Koretkaitė Title: “Radiological Diagnostics of the Most Common Knee Joint Pathology”. Purpose and objectives: The aim of this work is to evaluate the efficacy of radiological diagnostics (ultrasound and magnetic resonance imaging) in the most common knee joint pathologies (menisci and ligament tears). In order to achieve this purpose, we set these objectives: 1. To evaluate the efficacy of commonly used radiological examinations (ultrasound and magnetic resonance imaging) in determining pathologies of knee ligaments and menisci tears. 2. Analyze and compare the results of radiological examinations (ultrasound and magnetic resonance imaging). 3. To compare the results of radiological examinations with arthroscopic surgeries and their changes in the knee joint. 4. To evaluate the correlation between the findings of the pathologies in the arthroscopies and the findings of radiological imaging modalities.
Materials and methods: This study included 109 patients who underwent arthroscopic surgery in the Republican Hospital of Kaunas Orthopaedics and Traumatology unit, during the time period of 2019.01.01-2019.12.31, due to clinically and radiologically suspected meniscal tears. Additionally, 37 patients who underwent arthroscopic surgery during the same time period and hospital due to clinically and radiologically suspected anterior cruciate ligament rupture. Demographic data, radiological findings and arthroscopic findings were collected retrospectively. Data analysis was performed using Microsoft Excel 2016, SPSS 24.0 statistical package. The criteria used to evaluate the interdependance of the chi squared (χ2). The results are considered statistically reliable when p <0,05 and p <0,001. Results: The mean age of patients, while diagnosing the most common knee joint pathology –meniscal tears, was 52,63 (SD=13,63), of whom 48 (44 %) were male and 61 (56 %) were female. The mean age of patients, while diagnosing the second most common knee joint pathology – ACL tears, was 35,46 (SD=12,38), of whom 22 (59,5%) were male and 15 (40,5%) were female. X-ray was not informative in the assessment of these common knee pathologies. After performing the US, 22 (20,2 %) patients were diagnosed with menisci ruptures. After performing MRI, 90 (82,6%) patients were diagnosed with menisci tears. Tears of medial meniscus were diagnosed most accurately for 71 (65,1 %) patients using MRI. The most common type of tear was horizontal in 29 (26,6%) patients, location – posterior horn in 46 (42,2 %) patients. Complete ACL tear was more common, diagnosed in 21 (72,4 %) patients, in comparison with partial ACL tears – 13 (35,1 %) patients, using MRI. The most common diagnosed concomitant pathology of ACL tears were medial meniscus tears in 12 (44,4%) patients. Diagnosing medial meniscus tears, MRI showed a sensitivity of 95 %, a specificity of 97 %, while US showed 92 %, 88 %, respectively. Diagnosing lateral meniscus tears, MRI showed a sensitivity of 55 % and specificity of 98 %, while US showed 33 %, 85 %, respectively. Diagnosing a complete ACL tear, MRI showed a sensitivity of 88 % and specificity of 1%, but while diagnosing a partial tear of ACL – 39 %, 88 %, respectively. Conclusion: 1. The most sensitive and specific method for menisci and ACL tears was found to be MRI. 2. US was characterized by high sensitivity but lower specificity compared to MRI in diagnosing meniscal tears. 3. The most frequent tear on MRI was found to be medial meniscus ruptures. The most common type diagnosed was horizontal, and the typical location was – posterior horn of the meniscus. Additionally, arthroscopic data indicated that medial meniscus injury was the most common. The most common location was¬ – posterior horn of the meniscus, however the tear type – complex tear. 4. Complete ACL tear was most accurately diagnosed on MRI and during arthroscopies. 5. Menisci tears were diagnosed as the most common concomitant disease in ACL tears. 6. III° Chondromalacia was diagnosed as the most common concomitant disease in meniscal tears. Recommendations: The main imaging modalities of the most common knee pathologies – Menisci and ACL tears, are US and MRI. Although radiography of the knee joint is not informative for these pathologies, it is important in differentiating bone pathology during acute knee trauma. It should be considered that the risk of early osteoarthritis increases if these pathologies are not diagnosed and treated in time. US is a valuable screening tool before performing an MRI due to its wide accessibility and low costs and therefore is highly recommended. Keywords: Meniscus, anterior cruciate ligament, menisci tears, anterior cruciate ligament tears.