Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/251915
Identifying Red Flags in Secondary Headache Diagnosis: Enhancing Clinical Assessment in Emergency Medicine - Literature Analysis
Type of publication
text::thesis::master thesis
Title
Identifying Red Flags in Secondary Headache Diagnosis: Enhancing Clinical Assessment in Emergency Medicine - Literature Analysis
Other Title
"Raudonų vėliavėlių" atpažinimas antrinio galvos skausmo diagnostikoje: klinikinio vertinimo tobulinimas skubiosios medicinos srityje. Literatūros apžvalga
Author
Baker, Sinan |
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer |
Extent
40 p.
Thesis Defence Date
2025-06-06
Field of Science
Abstract (lt)
Tikslas: Atsižvelgiant į daugialypius iššūkius, kuriuos sukelia galvos skausmo pristatymai skubios pagalbos skyriuje, šios apžvalgos tikslas yra skatinti raudonas vėliavėles, kurios gali padidinti klinikinės diagnostikos tikimybę nustatyti įvairias pagrindines antrinio galvos skausmo etiologijas.
Tikslai: Pirma, pateikti duomenis, kurie suteikia įžvalgos apie galvos skausmo epidemiologiją, dažnį ir paplitimą, taip pat duomenis apie jautrumą ir specifiškumą, ir nustatyti nuspėjamas raudonųjų vėliavėlių vertes. Antra, pateikti įrodymus ir pabrėžti galimą raudonųjų vėliavėlių naudą klinikinėje praktikoje diagnozuojant su galvos skausmu susijusius skubios pagalbos skyrių apsilankymus, pabrėžiant nepatenkintus ūminio gydymo poreikius pacientams, kuriems klaidingai diagnozuotas arba nenustatytas antrinis galvos skausmas. Trečia, apibūdinti įvairias antrinio galvos skausmo etiologijas, įskaitant jo diagnostinį klinikinį sudėtingumą ir iššūkius.
Metodai: norint gauti literatūros apžvalgai tinkamus straipsnius, ieškant raktinių žodžių buvo naudojamos tiek paieškos sistemos, kaip PubMed ir Google Scholar, tiek tarptautinės organizacijos, ypač Tarptautinė galvos skausmo draugija, Europos galvos skausmo federacija ir Pasaulinė ligų našta. Paieškos procesas vyko nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., apimantis publikacijas iš viso pasaulio. Vertinant gautus straipsnius, buvo pašalinti pasikartojantys ir neaktualūs straipsniai, nesusiję su tikslais. Tyrimo straipsniai buvo vertinami ir analizuojami pagal nustatytus tikslus, įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Identifikavimas ir patikrinimas buvo pateikti struktūrinėje schemoje naudojant PRISMA srautų diagramą.
Rezultatai: Raudonos vėliavėlės turi didelę vertę kaip įrankiai, naudojami kritinėse situacijose; tačiau jų efektyvumas nustatant antrinius galvos skausmus skubios pagalbos skyriuje gali skirtis. Be to, jų specifiškumas ir jautrumas nėra absoliutus, o tai rodo, kad jie negali garantuoti kiekvieno antrinio galvos skausmo atvejo diagnozės. Dėl mažo raudonųjų vėliavėlių specifiškumo gali padidėti smegenų vaizdavimo greitis.
Išvada: galvos skausmo sutrikimai apsunkina skubios pagalbos skyrius visame pasaulyje, paveikia 40 % pasaulio gyventojų, iš kurių 20–30 %, kaip manoma, sukelia antriniai galvos skausmai. Nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti raudonų vėliavėlių jautrumą ir nuspėjamąsias reikšmes, o tai rodo, kad raudonos vėliavėlės turi mažą specifiškumą. Galvos skausmo valdymas skubios pagalbos skyriuje kelia sunkumų diagnozuojant, ypač antrinių galvos skausmų atvejais, dėl klinikinių vaizdų sutapimo su pirminiais galvos skausmais, taip pat dėl laiko apribojimų. Raudonos vėliavėlės padeda greitosios medicinos pagalbos gydytojams įtarti galimas pagrindines ligas. Be to, raudonų vėliavėlių nebuvimas pacientams, sergantiems galvos skausmu, rodo, kad trūksta įrodymų tolesniems diagnostiniams tyrimams. Būsimi tyrimai reikalingi siekiant patobulinti diagnostikos kriterijus, sustiprinti raudonųjų vėliavėlių taikymą klinikinėje praktikoje ir parengti standartizuotas bei aiškias gaires, kaip optimizuoti galvos skausmo valdymą.
Abstract (en)
Aim: Given the multifaceted challenges posed by headache presentations in the emergency department, this review aims to promote red flags that can enhance the clinical diagnostic probability of identifying various underlying aetiologies of secondary headaches.
Objectives: Firstly, to present data that provides insight into headache epidemiology, incidence, and prevalence, along with data on sensitivity and specificity, and to determine the predictive values of red flags. Secondly, to present evidence and highlight the potential benefits of red flags in clinical practice for diagnosing headache-related emergency department visits, emphasising unmet outcomes in acute treatment needs among patients with misdiagnosed or undetected secondary headaches. Thirdly, to describe diverse aetiologies of secondary headaches, including their diagnostic clinical complexities and challenges.
Methods: To obtain eligible articles for the literature review, both search engines, such as PubMed and Google Scholar, and international organisations, specifically the International Headache Society, the European Headache Federation, and the Global Burden of Disease, were utilised in searching for keywords. The search process took place between October 2024 and March 2025, encompassing publications from around the world. The assessment of the obtained articles included the removal of duplicates and irrelevant articles that were not related to the objectives. The research articles were evaluated and analysed against the established objectives, inclusion, and exclusion criteria. The identification and screening have been presented in a flowchart using the PRISMA flow diagram.
Results: Red flags hold significant value as tools for use in emergencies; however, their effectiveness in identifying secondary headaches in the emergency departments may differ. Furthermore, their specificity and sensitivity are not absolute, indicating that they cannot guarantee the diagnosis for every secondary headache case. The low specificity of red flags may result in an increased rate of brain imaging.
Conclusion: Headache disorders burden emergency departments worldwide, affecting 40 % of the global population, of which 20-30 % are estimated to be caused by secondary headaches. There is insufficient data to determine the sensitivity and predictive values of red flags, suggesting that red flags have low specificity. Headache management in the emergency department poses challenges in diagnosis, particularly in cases of secondary headaches, due to the overlapping clinical presentations with primary headaches, along with time constraints. Red flags assist emergency physicians in suspecting potential underlying conditions. In addition, the absence of red flags in headache patients indicates a lack of evidence for further diagnostic investigations. Future studies are needed to refine diagnostic criteria, enhance the application of red flags in clinical practice, and develop standardised and clear guidelines to optimise headache management.
Language
Anglų / English (en)
Defended
Ne / No
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access