Fenolkarboksirūgščių sudėties įvertinimas paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) žaliavose

Abstract

Pirmą kartą Lietuvoje nustatytas bendras fenolkarboksirūgščių kiekis Achillea millefolium L. vaistinėje augalinėje žaliavoje. Taip pat pirmą kartą nustatytas populiacinis bei morfologinis kiekybinės rūgščių sudėties kintamumas Lietuvos natūraliose augavietėse augančių kraujažolių augaluose. Nustatytas bendras fenolkarboksirūgščių kiekis žolės 70 proc. etanoliniuose ekstraktuose vidutiniškai siekė 58,690±4,279 mg/g. Taip pat nustatyta, kad A. millefolium augalinėms žaliavoms būdingas ženklus fenolkarboksirūgščių sudėties rodiklių kintamumas, tiesiogiai priklausantis nuo augalo morfologinės dalies. Bendras fenolkarboksirūgščių kiekis žiedų žaliavose vidutiniškai siekė 58,029±3,492 mg/g. Lapų žaliavose vidutiniškai sukaupiama 102,150±7,50 mg/g, tai yra beveik du kartus daugiau nei žiedų ir žolės žaliavose, stiebuose - 22,722±2,928 mg/g. Nustatytas ženklus fenolkarboksirūgščių kiekinės sudėties įvairavimas tarp tirtų kraujažolių cenopopuliacijų. Vaistinės žaliavos bandinių grupėje bendras rūgščių kiekis skirtingose cenopopuliacijose kito nuo 33,490 iki 86,474 mg/g, žieduose - nuo 40,240 iki 73,022 mg/g, lapuose - nuo 74,110 iki 150,176 mg/g, stiebuose - nuo 15,605 iki 43,381 mg/g. Atlikus statistinę analizę norint palyginti tirtų bandinių grupių vidurkius, tirtose žaliavose nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų. Eksperimentinių duomenų sklaidai apibūdinti apskaičiuoti bandinių grupių variacijos koeficientai (žolės – 26,29 proc., žiedų – 19,03 proc., lapų – 23,25 proc., stiebų – 40,74 proc.) parodė, kad bendro fenolkarboksirūgščių kiekio sklaida didžiausia stiebuose, žolės ir lapų bandiniuose – didelė, o žieduose – vidutinė.