Sergančiųjų opiniu kolitu imunofenotipas ir jo sąsaja su ligos klinikiniais rodikliais

Abstract

Magistro darbo autorius: Tomas Muškieta Magistro darbo pavadinimas: Sergančiųjų opiniu kolitu imunofenotipas ir jo sąsaja su ligos klinikiniais rodikliais

Šio magistrinio darbo tikslas buvo ištirti opiniu kolitu sergančių pacientų imunofenotipą iš kraujo ir įvertinti jo ryšį su ligos klinikiniais rodikliais. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti keturi uždaviniai: (i) Nustatyti imunofenotipo pokyčius, susijusius su opiniu kolitu, esant aktyviai ligos formai ir remisijai; (ii) Palyginti opiniu kolitu sergančių pacientų, gydytų biologine terapija, mesalazinu ir azatioprinu, imunofenotipus; (iii) Įvertinti opiniu kolitu sergančių pacientų imuninio profilio sąsają su ligos sunkumu; (iv) Įvertinti leukocitų subpopuliacijų tarpusavio koreliaciją su opinio kolito endoskopiniu aktyvumu. Tyrimo metu buvo atlikta kraujo imunofenotipo palyginamoji analizė pacientų sergančių aktyviu opiniu kolitu (n = 15), esančių remisijoje (n = 18) ir neturinčių virškinimo sistemos ligų (kontrolinė grupė) (n = 17), kraujyje. Imunofenotipo skirtumai įvertinti ir pagal ligos aktyvumą bei sunkumą. Be to, atlikta palyginamoji imunofenotipo analizė pacientų gydytų biologine terapija, azatioprinu ir mesalazinu grupėse. Kraujo ląstelės buvo išgrynintos naudojant tankio gradientą su reagentu „ Ficoll-Paque PREMIUM“ (Cytiva). Imunofenotipo analizė atlikta naudojant citometrą „BD FACSMelody“ ir programinę įrangą „BD FACSChorus™“. Statistiniai skaičiavimai ir rezultatų analizė buvo atlikta naudojant „RStudio“ programinę įrangą. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad aktyviu opiniu kolitu sergančių pacientų kraujyje T limfocitų (CD3+) buvo 1,3 karto mažiau (28,2 proc., p = 0,033), palyginus su kontrole (36 proc.). Neutrofilų (CD16+_CD56+) buvo 1,3 karto daugiau (56,6 proc., p = 0,005), palyginus su kontrole (44,6 proc.). Natūraliųjų ląstelių žudikių (CD56+) buvo mažiau 1,6 karto (5,4 proc., p = 0,041), palyginus su kontrole (8,8 proc.). Aktyvaus opinio kolito grupėje imunofenotipo skirtumo tarp gydytų biologine terapija, mesalazinu ir azatioprinu nenustatyta. Opinio kolito remisijos metu T limfocitų (CD3+) buvo 1,3 karto mažiau (27,1 proc., p = 0,034), palyginus su kontrole (36 proc.). T pagalbininkų Th2 ir Th17 buvo 3,1 (17,7 proc., p = 0,041) ir 5,9 (6,5 proc., p = 0,04) kartus daugiau, atitinkamai, palyginus su kontrole (5,7 proc.). Neutrofilų (CD16+_CD56+) buvo 1,3 karto daugiau (55,8 proc., p = 0,029), palyginus su kontrole (44,6 proc.). Monocitų (CD14+) buvo 1,3 karto daugiau (7,3 proc., p = 0,022), palyginus su kontrole (5,8 proc.). Pagal gydymą azatioprinu opinio kolito remisijos grupės pacientų kraujyje natūraliųjų ląstelių žudikių (NK) buvo mažiau 2,2 kartus (3,5 proc., p = 0,032), palyginus su negydytais (7,8 proc.). Tuo tarpu, tarp gydytų biologine terapija ir mesalazino imunofenotipo skirtumo nenustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta ir leukocitų subpopuliacijų tarpusavio koreliacija su ligos sunkumu pagal pilną Mayo balą ir endoskopinį Mayo įvertį. Apibendrinant rezultatus buvo padarytos išvados: pacientų, sergančiųjų aktyviu opiniu kolitu kraujyje, palyginus su kontrole, nustatyta reikšmingai mažiau T limfocitų ir natūralių ląstelių žudikių, o neutrofilų – daugiau. Tuo tarpu opinio kolito remisijoje esančių pacientų kraujyje, palyginus su kontrole, nustatyta reikšmingai mažiau T limfocitų, o monocitų, neutrofilų bei T pagalbininkų 2 ir 17 (Th2, Th17) – daugiau; Pacientų, esančių opinio kolito remisijoje ir gydytų azatioprinu, kraujyje, palyginus su negydytais asmenimis, nustatyta reikšmingai mažiau natūraliųjų ląstelių žudikių. Tačiau, gydymas biologine terapija ir mesalazinu reikšmingos įtakos aktyvaus opinio kolito ir esančių ligos remisijoje pacientų kraujo imunofenotipui neturėjo; Imunofenotipo sąsajų su opinio kolito sunkumu (pilnu Mayo balu) nebuvo nustatyta; Leukocitų subpopuliacijų tarpusavio koreliacijos su endoskopiniu opinio kolito aktyvumu (endoskopiniu Mayo įverčiu) nebuvo nustatyta.

Author of the master‘s thesis: Tomas Muškieta Title: “Immunophenotype of Patients with Ulcerative Colitis and its Association with Clinical Characteristics“ The aim of this master's thesis was to detect the immunophenotype from the blood of patients with ulcerative colitis and to evaluate its relationship with the clinical indicators of the disease. three tasks were set to achieve the goal: (i) To identify immunophenotype changes associated with ulcerative colitis in the active form of the disease and in remission; (ii) To compare immunophenotypes of ulcerative colitis patients treated with biological therapy, mesalazine and azathioprine; (iii) To assess the relationship between the immune profile of patients with ulcerative colitis and the severity of the disease; (iv) To assess the correlation between leukocyte subpopulations and endoscopic activity of ulcerative colitis. A comparative analysis of the blood immunophenotype performed of patients with active colitis (n = 15), in remission (n = 18) and patients free of digestive diseases (control group) (n = 17). Differences of immunophenotype were also assessed according to disease activity and severity. In addition, a comparative analysis of the immunophenotype was performed in the groups treated with biological therapy, azathioprine and mesalazine. Blood was purified using a density gradient with Ficoll-Paque PREMIUM reagent (Cytiva). Immunophenotype analysis was performed using the BD FACSMelody cytometer and „BD FACSChorus™“software. Statistical analysis of results was performed using RStudio software. The study found that patients with active colitis had 1.3 times less T lymphocytes (CD3+) (28.2%, p = 0.033) compared to controls (36%). Neutrophils (CD16+_CD56+) were 1.3 times more (56.6%, p = 0.005) compared to control (44.6 %). Natural killer cells (CD56+) were 1.6 times less (5.4%, p = 0.041) compared to controls (8.8%). In the active ulcerative colitis group, there was no difference in immunophenotype between those treated with biological therapy, mesalazine and azathioprine. During ulcerative colitis remission, T lymphocytes (CD3+) were 1.3 times less (27.1%, p = 0.034) compared to controls (36%). T helpers Th2 and Th17 were 3.1 times more (17.7 percent, p = 0.041) and 5.9 times more (6.5 percent, p = 0.04), respectively, compared to controls (5.7%). Neutrophils (CD16+_CD56+) were 1.3 times more (55.8%, p = 0.029) compared to control (44.6%). Monocytes (CD14+) were 1.3 times more (7.3%, p = 0.022) compared to controls (5.8%). According to the azathioprine remission group, there were 2.2 times less natural killer cells (NK) (3.5%, p = 0.032) compared to the untreated group (7.8%). Meanwhile, no difference of immunophenotype was found between those treated with biological therapy and mesalazine. Also, no correlation between leukocyte subpopulations and disease severity – full Mayo score and endoscopic Mayo score was found. Summarizing the results, the following conclusions were drawn: in patients with active ulcerative colitis blood, were found significantly fewer T lymphocytes and natural killer cells, and more neutrophils, compared to control, meanwhile, in the blood of ulcerative colitis patients in remission, significantly fewer T lymphocytes were found, and more monocytes, neutrophils and T helpers 2 and 17 (Th2, Th17), compared to control; Patients in remission of ulcerative colitis and treated with azathioprine had significantly fewer natural killer cells in their blood compared to untreated individuals, however, treatment with biological therapy and mesalazine had no significant effect on immunophenotype in patients blood with active ulcerative colitis and those in remission; no associations of immunophenotype with severity of ulcerative colitis (full Mayo score) were found; no correlation between leukocyte subpopulations and endoscopic ulcerative colitis activity (endoscopic Mayo score) was found.