Moterų šlapimo nelaikymas po gimdymo natūraliais takais
Bajarūnaitė, Kamilė |
Recenzentas / Reviewer |
Kamilė Bajarūnaitė. Moterų šlapimo nelaikymas po gimdymo natūraliais takais. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė lektorė Ingrida Poškienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Akušerijos ir ginekologijos klinika. Kaunas, 2023; 57 p. Darbo tikslas - nustatyti moterų šlapimo nelaikymo po gimdymo natūraliais takais tipus ir daţnius. Uţdaviniai: 1. Nustatyti pirma kartą gimdţiusių moterų šlapimo nelaikymo po gimdymo natūraliais takais tipus ir daţnius. 2. Nustatyti pakartotinai gimdţiusių moterų šlapimo nelaikymo po gimdymo natūraliais takais tipus ir daţnius. 3. Palyginti pirma kartą ir pakartotinai gimdţiusių moterų šlapimo nelaikymo po gimdymo natūraliais takais tipus ir daţnius. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo išdalintos asmens sutikimo ir informavimo formos, kuriose moterys, sutikusios dalyvauti tyrime, įrašė savo gimdymo datą, kelintą kartą gimdė bei įrašė savo asmeninius elektroninio pašto adresus, kad po 6 savaičių būtų atsiųstos anoniminės pačios autorės sudarytos anketos. Anketą sudarė 33 uţdaro tipo klausimai. Tiriamieji. Pirmą kartą ir pakartotinai natūraliais gimdymo takais LSMUL KK Gimdymo skyriuje gimdţiusios pilnametės, lietuviškai kalbančios moterys, kurių nėštumas buvo vienvaisis. Anketas uţpildė 51 pirmakartė ir 56 pakartotinai gimdţiusios moterys. Daugiausiai tyrime dalyvavo vidutinio amţiaus moterų, kurios patenka į 31-40 m. amţiaus grupę, dauguma gyveno mieste, prieš paskutinį nėštumą dirbo. Daugiausiai buvo aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių dalyvių. 65,4 proc. moterų buvo ištekėjusios. Darbo rezultatai ir išvados. Jokių šlapimo nelaikymo simptomų nejautė 11,8 proc. pirmakarčių ir beveik 9,0 proc. pakartotinai gimdţiusių moterų. Abi moterų grupės labiausiai kentė nuo krūvio šlapimo nelaikymo – pirmakarčių su šiuo tipu buvo 41,1 proc, o pakartotinai gimdţiusių 62,5 proc. Lyginant su pakartotinai gimdţiusiomis moterimis, perpus daugiau pirmakarčių kentė nuo persipildymo šlapimo nelaikymo (atitinkamai 16,1 proc. ir 31,0 proc.). Maţiausiai moterų kentė nuo skubos šlapimo nelaikymo – 16,1 proc. pirmakarčių ir 14,3 proc. pakartotinai gimdţiusių. 1. Šiek tiek maţiau nei pusei tyrime dalyvavusių pirmą kartą gimdţiusių moterų buvo nustatytas krūvio šlapimo nelaikymas. Trečdaliui moterų buvo nustatytas persipildymo šlapimo nelaikymas, o šeštadaliui moterų buvo nustatytas skubos šlapimo nelaikymas; 2. Dviems trečdaliams tyrime dalyvavusių pakartotinai gimdţiusių moterų buvo nustatytas krūvio šlapimo nelaikymas. Šeštadaliui moterų buvo nustatytas persipildymo šlapimo nelaikymas, o šiek tiek maţiau nei šeštadaliui moterų buvo nustatytas skubos šlapimo nelaikymas; 3. Lyginant pirmakarčių ir pakartotinai gimdţiusių moterų surinktus duomenis buvo pastebėta, jog tiek pirmakartės, tiek pakartotinai gimdţiusios moterys vienodu daţniu kentė nuo skubos šlapimo nelaikymo, daugiau pakartotinai gimdţiusių moterų kentė nuo krūvio šlapimo nelaikymo, o daugiau pirmakarčių kentė nuo persipildymo šlapimo nelaikymo.
Kamilė Bajarūnaitė. Postpartum urinary incontinence in women given birth through natural birth canals. Bachelor thesis. Thesis supervisor – lecturer Ingrida Poškienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Obstetrics and Gynaecology Clinic. Kaunas, 2023; 57 p. Aim of the study - to identify the types and incidence of urinary incontinence in women after childbirth through natural birth canals. Objectives: 1. To identify the types and prevalence of postpartum urinary incontinence in primiparous women. 2. To identify the types and prevalence of postpartum urinary incontinence in multiparous women. 3. To compare the types and prevalence of postpartum urinary incontinence between primiparous and multiparous women. Methods. Personal consent and information forms were distributed during the survey and women, who agreed to participate in the survey, filled in their newborn’s date of birth, the number of times they gave birth and their personal email address to send anonymous self-administered questionnaires after 6 weeks postpartum. The questionnaire consisted of 33 closed-ended questions. Subjects. Primiparous and multiparous adult Lithuanian-speaking women with singleton pregnancies who gave birth at the LSMUL KK Maternity Ward. The questionnaires were completed by 51 primiparous and 56 multiparous women. The majority of the participants were middle-aged women in the 31-40 age group, most of them lived in the city and worked before their last pregnancy. The majority of participants had a university degree. 65,4 percent of the women were married. Results. 11,8 percent of primiparas and almost 9,0 percent of multiparas experienced no symptoms of urinary incontinence. Both groups of women suffered the most from urge incontinence, with 41,1 percent of primiparas and 62,5 percent of multiparas. Compared to women who gave birth again, half as many first-time mothers suffered from overflow incontinence (16,1 percent and 31,0 percent respectively). The lowest proportion of women suffered from stress incontinence – 16,1 percent of primiparas and 14,3 percent of multiparas. 1. Just under half of the women in the study who gave birth for the first time were diagnosed with urge urinary incontinence. A third of the women had overflow incontinence and a sixth had stress incontinence; 2. Two-thirds of the multiparas in the study were diagnosed with urge urinary incontinence. One-sixth of the women had overflow incontinence and just under one-sixth had stress incontinence; 3. Comparing the data collected from primiparas and multiparas, both primiparas and multiparas were equally likely to suffer from urgency incontinence, a higher proportion of multiparas were likely to suffer from stress incontinence, and a higher proportion of primiparas were likely to suffer from overflow incontinence.