Medicinos fakulteto studentų darbo ir poilsio režimo sąsajos su subjektyviai vertinama sveikata

Darbo tikslas: Įvertinti Medicinos fakulteto studentų darbo ir poilsio režimo ypatumus bei sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Metodika: Tyrime dalyvavo 371 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Medicinos fakulteto II ir V kurso studentai (t.y. 67,4 proc. visų II ir V kurso studentų). Atsako dažnis - 87,1 proc. Tyrimo metodas – vienmomentinė anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 17.0 for Windows. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi – kvadrato (χ2) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Rezultatai: Daugiau nei pusė (58,5 proc.) Medicinos fakulteto studentų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai. Kas trečias (34,0 proc.) savo sveikatą vertino patenkinamai, o beveik kas dešimtas (7,5 proc.) – labai blogai ir blogai. Absoliuti dauguma tiriamųjų (94,6 proc.) rūpinosi savo sveikata. Maždaug kas antras studentas per vienerius studijų metus bent vieną kartą dėl ligos kreipėsi į gydytoją (55,8 proc.), bei per praėjusį mėnesį reguliariai vartojo vaistus (47,7 proc.). Dažniausiai vaistus vartojo nuo peršalimo ligų, raminamuosius/psichotropinius bei nuo skrandžio ir žarnyno ligų. Daugiausia tirtų studentų pasižymėjo vidutine savijauta (53,6 proc.). Per pastaruosius 12 mėn. studentus dažniausiai vargino nuovargis (61,2 proc.), nervinė įtampa (60,1 proc.) bei miego sutrikimai (35,3 proc.). Tirtiems studentams buvo būdingas neracionalus darbo ir poilsio režimas: kas antras turėjo vidutinį faktišką mokymosi krūvį (51,5 proc.), beveik kas trečias – mažą (30,4 proc.), ir beveik kas penktas – didelį (18,1 proc.). Apie pusę tiriamųjų turėjo per didelį subjektyvų mokymosi krūvį (53,0 proc.) ir maždaug tiek pat - optimalų (47,0 proc.). 7,5 proc. tirtų studentų studijas derino su darbu. 6 val. ir mažiau darbo dienomis miegojo 43,7 proc., poilsio dienomis – 3,5 proc. tirtų studentų. 15,0 proc. visiškai netenkino nakties poilsis, 6,5 proc. visada miegojo dienos metu. Bent 2 val. per dieną TV laidas, vaizdo įrašus ir t.t. žiūrėjo kas ketvirtas (24,0 proc.), o kompiuteriu ne mokymosi tikslais naudojosi beveik kas trečias (31,7 proc.) studentas. Beveik kas ketvirtas studentas savo laisvalaikį leido fiziškai pasyviai (22,7 proc). Studentai, kurie nesilaikė racionalaus darbo ir poilsio režimo, statistiškai dažniau nei besilaikantys, pasižymėjo prastesne subjektyviai įvertinta sveikatos būkle. Išvada: Tarp Medicinos fakulteto studentų darbo ir poilsio režimo ypatumų ir subjektyvaus sveikatos vertinimo egzistuoja statistiškai patikimas ryšys.

The aim of the work: to evaluate the peculiarities of medicine faculty students’ work and rest regime, the interface between them and subjective evaluation of health. Methods: 371 II and V year students from Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Medicine Department participated in the research (i.e., 67,4% of all II and V year students). The response rate – 87,1%. Research method – survey. Statistical analysis of the data was carried out with the help of statistical software package SPSS 17.0 for Windows. The reliability of the differences between the collected data was evaluated using chi-square (χ2) criterium. The result was statistically significant if the p-value< 0,05. Results: more than half (58,5%) of the Medicine Faculty students evaluated their health as very good and good. Every third student (34,0%) evaluated their health as satisfactory, and almost one in ten (7,5%) – as very bad and bad. Vast majority of the respondents (94,6%) were taking care of their health. Almost every second student sought medical help at least once in a study year (55,8%), and were regularly taking medicine last month (47,7%). Most of them were taking medicine for cold, also sedative/psychotropic medicine, and medicine for stomach and intestinal deseases. Most of the respondents (53,6%) described themselves as feeling not very well. In the last 12 months the students were suffering mainly from tiredness (61,2%), nervous tension (60,1%), and sleep disorder (35,5%). The students under investigation were characteristic of following irrational work and rest regime: every second of them had average actual training load (51,5%), almost every third – small training load (30,4%), and every fifth – heavy training load (18,1%). About half of the respondents had too big subjective training load (53,0%), and the other half – optimal training load (47,0%). 7,5% of the students were combining studies with work. 43,7% of the students slept 6 or less hours on workdays, and 3,5% - on weekends. 15,0% were not satisfied with their rest at night, 6,5% always slept during daytime. 24,0% watched TV, recordings, etc. at least 2 hours a day, and 31,7% used computer for other than studying purposes. Every fourth student spent their free-time physically passively (22,7%). Students, who did not follow rational work and rest regime, were statistically more often characteristic of subjectively evaluating their health as poor. Conslusion: there exists statistically reliable connection between work and rest regime and subjective evaluation of health among the students at Medicine Faculty.