Tėvų ir slaugytojų komunikacija vaiko stacionarizavimo metu
Vitkūnaitė-Rodriguez, Rosita |
Recenzentas / Reviewer |
Rosita Vitkūnaitė - Rodriguez. Tėvų ir slaugytojų komunikacija vaiko stacionarizavimo metu. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Jovita Demskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2025; 40 p. Tyrimo tikslas - nustatyti tėvų ir slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu. Tyrimo uždaviniai - 1. Nustatyti tėvų ir slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu tėvų požiūriu. 2. Nustatyti tėvų ir slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu slaugytojų požiūriu. 3. Palyginti tėvų ir slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu. Tyrimo metodika – tyrimui atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant ištirti tėvų ir slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu, buvo sukurti dveji klausimynai pagrįsti analizuota literatūra. Tyrimo dalyviai – slaugytojai ir pacientų tėvai. Tyrimas atliktas 2025 metų vasario – kovo mėnesiais LSMUL Kauno klinikų vaikų ligų klinikos I ir II vaikų ligų skyriuose. Tyrimo rezultatai – tėvai ir slaugytojai tarpusavio komunikaciją vertina pozityviai ir pakankamai panašiai. Geriausiai įvertinti aspektai iš abiejų pusių yra slaugytojų atsakas į tėvų užduotus klausimus ir aiškus informacijos perteikimas. Tačiau, slaugytojai save įvertina palankiau ties empatija ir supratingumu, nei tėvai slaugytojus. Taip pat, pastebėta, kad pagal tėvų atsakymus, slaugytojai retai naudoja neverbalinį komunikavimą. Galima teigti, kad komunikacijos procesas yra efektyvus, tačiau šiek tiek trūksta emocinio ryšio norint sustiprinti slaugytojų ir tėvų bendradarbiavimą. Išvados:
- Tėvai teigiamai vertina slaugytojų komunikaciją vaiko stacionarizavimo metu. Daugiau nei puse tėvų jaučiasi suprasti ir įvertinti slaugytojų. Taip pat respondentai palankiai vertina komunikacijos tokius aspektus kaip slaugytojų pastangos atsakant į jų užduotus klausimus ir tėvų įsitraukimas į pokalbį. Tėvų nuomone išklausymas, supratingumas ir pagarba yra svarbiausi komunikacijos elementai.
- Slaugytojai teigiamai vertina komunikaciją tarp jų ir tėvų vaiko stacionarizavimo metu. Slaugytojai jaučiasi suprasti ir įvertinti bendravime su vaiko tėvais. Respondentai mano, kad visada naudoja empatiją ir yra supratingi. Slaugytojai priskyrė empatiją, išklausymą, nuoširdumą ir supratingumą kaip svarbiausius komunikacijos elementus.
- Lyginant tėvų ir slaugytojų požiūrį į jų tarpusavio komunikaciją, rastas reikšmingas rezultatų skirtumas vertinant slaugytojų atsižvelgimą į tėvų jausmus (p=0,049). Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp komunikacijos sudėtinių dalių įvertinimo. Tėvams labai svarbu dėmesio sutelkimas (p=0,032), tačiau slaugytojai daug labiau prioretizuoja empatiją komunikacijos metu (p<0,001).
Rosita Vitkūnaitė - Rodriguez. Communication between Parents and Nurses During Child's Hospitalisation. Bachelor thesis. Thesis supervisor - assistant Jovita Demskytė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Nursing Clinic. Kaunas, 2025; 40 p. Research aim - to determine the communication between parents and caregivers during the child's hospitalisation. Research tasks: 1. To determine parent-nurse communication during a child's hospitalisation from the parents' perspective. 2. To determine parent-nurse communication during a child's hospitalisation from the nurses' perspective. 3. To compare parent-nurse communication during a child's hospitalisation. Research methodology – the research method chosen for the study was quantitive. In order to investigate the communication between parents and caregivers during the child‘s hospitalisation, two questionnaires were developed based on the literature analysed. The participants were nurses as parents of patients. The study took place in 2025 from February till March. The study was carried out in the Children‘s Disease Unit I, Children‘s Disease Unit II of the Children‘s Disease Clinic of LSMUL Kaunas Clinics. Research results – parents and nurses have a positive and similar perception of their mutual communication. The most appreciated aspects on both sides are the nurses‘ response to parents‘ questions and clear communication of information. However, nurses rate themselves more favourably on empathy and understanding than parents. It was also observed that, according to parents‘ responses, nurses rarely use non-verbal communication. It can be said that the communication process is effective, but thereis slight lack of emotional connection in order to establish cooperation between nurses and parents. Conclusions:
- Parents have a positive view of nurses‘ communication during their child‘s hospitalisation. More than half of the parents feel understood and appreciated by the nuirses. Respondents also feel positive about aspects of communication such as the nurses‘ efforts to answer their questions and the parents‘ involvement in the conversation. According to parents‘ responses, listening, understanding and respect are the most important elements of communication.
- Nurses also have a positive view of communication between them and the parents during the child‘s hospitalisation. Nurses, like parents, feel understood and valued in their communication. Respondents mostly rated that they always use empathy and are understanding of parents feelings. Nurses ranked empathy, listening, sincerity and understanding as the most important elements of communication.
- Comparing parents‘ and carers‘ consideration of parents‘ feelings (p=0,049). Also, statistically significant differences can be seen in the assessment of the components of communication. Parents place a high value on focusing attention (p=0,032), but caregivers place a much higher value on empathy during communication (p<0,001).