Antikoaguliantų vartojimo įtaka pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą, išeitims.
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti antikoaguliantų vartojimo įtaką pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą, išeitims. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti demografinius duomenis ir antikoaguliantų vartojimo dažnį tarp pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą; 2) Palyginti sąmonės būklės ir kompiuterinės tomografijos tyrimo dinamiką tarp pacientų, patyrusių spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą bei vartojusių ir nevartojusių antikoaguliantus; 3) Išanalizuoti dažniausius krešumo sutrikimų reversijos būdus; 4) Palyginti ligos išeitis tarp vartojusių ir nevartojusių antikoaguliantus pacientų. Darbo metodika: Buvo atlikta retrospektyvinė tiriamoji – palyginamoji analizė. Išanalizuotos 153 pacientų, 2017 – 2018m gydytų LSMUL KK Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje dėl spontaninės intrasmegeninės kraujosruvos ir vartojusių bei nevartojusių antikoaguliantus, ligos istorijos. Vertinome pacientų demografinius rodiklius (amžių, lytį), vartotus antikoaguliantus, hospitaliazacijos trukmę, intrasmegeninio kraujavimo vietą bei tūrį, vidurio linijos dislokaciją, dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę, Glasgow komos skalės balus skirtinguose hospitalizacijos etapuose, INR ir SPA rezultatus, krešumų korekcijai naudotas priemones, pacientų išeitis ir Glasgow išeičių skalės balus. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programa, reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 % reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Darbo rezultatai: Antikoaguliantus vartojo 31 (20,3 %), o nevartojo 122 (79,7 %) iš spontaninę intrasmegeninę kraujosruvą patyrusių pacientų. Juos reikšmingai dažniau vartojo vyresnio amžiaus tiriamieji (p = 0,001), vartojimo priežastis 100 % buvo lėtinis prieširdžių virpėjimas. Antikoaguliantų vartojimas neturėjo reikšmingos įtakos kraujosruvos lokalizacijai (p = 0,343), tačiau lėmė prastesnę sąmonės būklę atvykus į intensyvios terapijos skyrių (p = 0,038), didesnį kraujosruvos tūrį (p = 0,05) ir jos didėjimą (p = 0,005). Krešumų korekcija buvo reikalinga 28 antikoaguliantus vartojusiems pacientams. Dažniausiai taikyti medikamentai buvo: vitamino K preparatas (Vitacon), protrombino komplekso koncentratas (Octaplex) ir šviežiai šaldyta plazma. Hospitalizacijos (p = 0,505) ir DPV (p = 0,548) trukmei antikoaguliantų vartojimas reikšmingos įtakos neturėjo. Antikoaguliantų vartojimas buvo susijęs su didesniu pacientų mirštamumu (p = 0,001) ir blogesniais Glasgow išeičių skalės balais (p = 0,001). Išvados: 20,3% pacientų, kuriems diagnozuotas spontaninis intrasmegeninis kraujavimas, vartojo antikoaguliantus. Pacientų varojusių antikoaguliantus sąmonės būklė buvo prastesnė, o kraujosruvos tūris pradinėse ir pakartotinėse KT nuotraukose didesnis. Dažniausiai krešėjimo rodiklių reversijai buvo vartojama: vitamino K preparatai, protrombino komplekso koncentratas ir šviežiai šaldyta plazma. Antikoaguliantų vartojimas buvo susijęs su didesniu pacientų mirštamumu ir mažesniais Glasgow išeičių skalės balais.
The Aim of the study: to evaluate the effect of anticoagulant usage on the outcome of patients with spontaneous intracerebral hemorrhage. Objectives of the study: 1) To evaluate demographic data and frequency of anticoagulant usage among patients with intracerebral hemorrhage; 2) To compare the dynamics of consciousness and intracerebral hemorrhage volume, localization based on CT imaging; 3) To analyze the most common ways of reverse coagulation disorders; 4) To compare intracerebral hemorrhage outcomes between anticoagulant and non-anticoagulant patients. Methodology: a retrospective exploratory – comparative analysis was performed. Case histories of 153 patients with intracerebral hemorrhage, stationed in Lithuanian University of Health Sciences Neurosurgery Intensive Care Unit were analyzed. Respective data of patients demographics (gender, age), type of anticoagulants, duration of hospitalization, localization and volume of intracerebral hemorrhage, midline dislocation, duration of mechanical ventilation, INR and SPA scores, patient outcome and scores of Glasgow outcome scale have been evaluated. Statistical analysis of the data was performed using ,,SPSS Statistics 22.0”, 95 % significance level p≤0,05 was chosen for significance evaluation. Results: Anticoagulants were used by 31 (20.3 %) patients with intracerebral hemorrhage. They were significantly more frequently used by elderly patients (p = 0.001), with 100 % being due to chronic AF. The use of anticoagulants had no significant effect on hematoma localization (p = 0.343), but effected lower state of consciousness upon arrival to intensive care unit (p = 0.038), higher haemorrhage volume (p = 0.05) and growth (p = 0,005). Correction of coagulation parameters was required in 28 anticoagulant patients. The most frequently used medicines were: vitamin K preparation (Vitacon), prothrombin complex concentrate (Octaplex) and fresh frozen plasma. The duration of hospitalization (p = 0.505) and mechanical ventilation (p = 0.548) were not significantly influenced by anticoagulants. Anticoagulant use was associated with higher patient mortality (p = 0.001) and lower Glasgow outcome scale scores (p = 0.001). Conclusions: 20.3 % of patients diagnosed with spontaneous intracerebral hemorrhage received anticoagulants. Their state of consciousness was significantly worse and the volume of the hematoma was higher. Vitamin K preparation, prothrombin complex concentrate and fresh-frozen plasma were the most commonly used for the reversal of coagulation parameters. Anticoagulant use has been associated with higher patient mortality and lower Glasgow outcome scale scores.