Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys: trauminės patirtys, potrauminis stresas ir požiūris į psichologinę pagalbą
Jasaitytė, Miglė |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema. Trauminės, o ypač trauminės vaikystės patirtys mokslinėje literatūroje yra siejamos su nusikalstamu elgesiu ir potrauminio streso sutrikimu. Nuteistųjų resocializacija dažnai priklauso nuo to, kaip efektyviai jie keis savo elgesio, požiūrio modelius, todėl yra svarbu, jog nuteistieji gautų atitinkamą psichologinę pagalbą, o kreiptis pagalbos neretai trukdo neigiamas nuteistųjų požiūris į ją. Tyrimo metodai. Tyrimo dalyviai buvo pilnamečiai (n=304), tiek vyrai (80,9 proc.), tiek moterys (19,1 proc.), atliekantys laisvės atėmimo bausmę. Tyrimas vykdytas 7 Lietuvos kalėjimuose. Tyrimo klausimyną sudarė socialiniai demografiniai klausimai, požiūrio į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos klausimynas, trumpoji forma (ATSPPH - SF), gyvenimo įvykių klausimynas – revizuotas (LEC-R) ir įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R). Buvo atliktos vienmatės ir dvimatės statistinės analizės. Tyrimo rezultatai. Trauminės patirtys buvo statistiškai reikšmingai susijusios su didesniu tiriamųjų laisvės atėmimo bausmių skaičiumi bei lankymusi pas psichikos sveikatos specialistą kalėjime ir už kalėjimo ribų. Pastebėta, kad tik 2 iš 19 trauminių patirčių – eismo įvykis ir pagrobimas, laikymas įkaitu, karo belaisviu – nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios su nei vienu socialiniu – demografiniu rodikliu. Su PTSS rizika galimai susidūrė 43,4% tyrimo dalyvių. Bendri PTSS įverčio balai buvo statistiškai reikšmingai susiję su lytimi bei lankymusi pas psichikos sveikatos specialistą laisvės atėmimo įstaigoje. Didžioji dalis tyrimo dalyvių turėjo teigiamą požiūrį į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos. Požiūris į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos buvo statistiškai reikšmingai susijęs su tyrimo dalyvių amžiumi ir lankymusi pas psichikos sveikatos specialistą laisvės atėmimo įstaigoje. Trauminės patirtys, PTSS simptomai ir požiūris į kreipimąsi psichologinės pagalbos koreliavo tarpusavyje. Mediacijos analizėje matyti, kad visi ryšiai tarp šių reiškinių buvo statistiškai reikšmingi, kai medijuojamas ryšys tarp trauminių patirčių ir PTSS simptomų, o mediatorius buvo požiūris į kreipimąsi psichologinės pagalbos. Išvada. Nuteistųjų trauminės patirtys, PTSS simptomai ir požiūris į kreipimąsi profesionalios psichologinės pagalbos buvo statistiškai reikšmingai susiję tarpusavyje.
Research problem. Traumatic, and especially traumatic childhood experiences, are associated with criminal behavior and post-traumatic stress disorder in the scientific literature. The resocialization of convicts often depends on how effectively they will change their behavior and attitude patterns, therefore it is important that convicts receive appropriate psychological help, and seeking help is often hindered by the negative attitude of convicts towards it. Research methods. The participants of the study were adults (n=304), both men (80,9%) and women (19,1%), serving a prison sentence. The study was conducted in 7 Lithuanian prisons. The research questionnaire consisted of socio – demographic questions, the Attitudes Toward Seeking Professional Psychological Help, Short form (ATSPPH - SF), the Life Events Checklist-Revised (LEC-R) and the Impact of Event Scale-Revised (IES-R). Univariate and bivariate statistical analyses were made. Research results. Traumatic experiences were statistically significantly associated with a higher number of prison sentences and visits to a mental health professional in prison and outside prison. It was observed that only 2 out of 19 traumatic experiences – traffic accident and kidnapping, being held hostage, being a prisoner of war – were not statistically significantly associated with any socio – demographic indicator. 43.4% of the study participants were potentially at risk of PTSD. Total PTSD scores were statistically significantly associated with gender and visits to a mental health professional in prison. The majority of the study participants had a positive attitude towards seeking professional psychological help. The attitudes towards seeking professional psychological help were statistically significantly associated with the age of the study participants and visits to a mental health professional in prison. Traumatic experiences, PTSD symptoms and attitudes towards seeking psychological help correlated with each other. Mediation analysis shows that all relationships between these phenomena were statistically significant when mediated by the relationship between traumatic experiences and PTSD symptoms, and the mediator was the attitude towards seeking psychological help. Conclusion. Convicts' traumatic experiences, PTSD symptoms and attitude towards seeking professional psychological help were statistically significantly related to each other.