Subjektyvus moterų migrenos priežasčių naratyvas
Puslytė, Karina |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo problema. Lietuvoje migrena sirgo 10 proc. vaikų, tačiau nebuvo ieškoma šios ligos priežasčių (Januškevičienė ir kt., 2011). Sergančiųjų migrena požiūrio į ligą, savo ligos priežasčių suvokimas gali padėti sulaukti geresnių gydymo rezultatų (Lucas ir kt., 2007), sėkmingiau prisitaikyti prie ligos (Hagger ir kt., 2017). Tyrimo tikslas – atskleisti subjektyvias moterų migrenos priežasčių interpretacijas ir naratyvo ypatumus. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 7 darbingo amžiaus moterys, kurioms yra diagnozuota migrena. Tyrimo dalyvės į kvietimą dalyvauti tyrime atsiliepė savanoriškai. Tyrimo tikslui buvo naudojama kokybinė prieiga – naratyvinis interviu ir naratyvinė duomenų analizė (Murray ir Sools, 2015). Svarbiausi tyrimo rezultatai. Atlikus naratyvinę analizę išryškėjo moterų suvokiamos ir interpretuojamos migrenos priežastys. Migrenos priežastys suvokiamos kompleksiškai, susijusios tarpusavyje, didžiausią dėmesį skiriant psichosocialinėms priežastims tokioms kaip: nepalanki vaikystės aplinka, stresogeniški ir trauminiai įvykiai, nuolatinis stresas, psichosomatika. Moterų naratyvai kuriami atskleidžiant migrenos patyrimą viso gyvenimo kontekste, atsispiriant nuo pirmojo migrenos priepuolio pasakojimo. Tyrimo dalyvių naratyvus papildo juokas, lėtas kalbėjimo būdas, suvokiami kertiniai gyvenimo momentai, kaip reikšmingi migrenos istorijoje. Išvada. Subjektyviose moterų migrenos atsiradimo priežasčių interpretacijose atsiskleidžia: laiko perspektyva, aplinkos reikšmė, streso reikšmė, traumuojančių patirčių somatizaciją. Subjektyviems moterų migrenos priežasčių naratyvams būdinga: kertiniai momentai ir įžvalgos, daugiakryptė pasakojimo trajektorija, neverbalinė kalba, kaip reikšmingas ir informatyvus migrenos priežasčių naratyvų komponentas.
Problem of the study. In Lithuania, 10% of children suffered from migraine, but the causes of this disease were not investigated (Januškevičienė et al., 2011). Awareness of the patient's attitude towards the disease, understanding the causes of their illness can lead to better treatment outcomes (Lucas et al., 2007) and more successful adaptation to the disease (Hagger et al., 2017). The aim – to reveal women's subjective interpretations of the causes of migraine and narrative features. Research methods. Seven women of working age diagnosed with migraine participated in the study. Participants were invited to the study voluntarily. A qualitative approach was used for the purpose of the study - narrative interviews and narrative data analysis (Murray and Sools, 2015). Research results. The narrative analysis highlighted women's perceptions and interpretations of the causes of migraine. Migraine causes are perceived in a complex and interrelated way, focusing on psychosocial causes such as: adverse childhood environment, stressogenic and traumatic events, persistent stress, psychosomatic background. The women's narratives are created by placing the experience of migraine in the context of a lifetime, starting from the narrative of the first migraine attack. The narratives of the participants are complemented by laughter, slow speech, and the perception of milestones in the history of migraine as significant. Conclusions. Subjective interpretations of the causes of migraine in women include: time perspective, the importance of the environment, the importance of stress, and the somatization of traumatic experiences. Subjective narratives of women's migraine causes are characterized by: pivotal moments and insights, a multidirectional narrative trajectory, and non-verbal language as a significant and informative component of migraine cause narratives.