Pasitenkinimo gimdymu sąsajos su motinos pogimdyminiu prieraišumu
Norkutė, Diana |
Recenzentas / Reviewer |
Tikslas - įvertinti motinos pogimdyminį prieraišumą ir kokias sąsajas jis turi su gimdymo eiga. Metodai. Atliekant tyrimą VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, gimdymo ir pogimdyminiame skyriuje ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK), akušerijos ir ginekologijos klinikoje, buvo naudota anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė klausimynas, kuriuo buvo norima atskleisti tyrimo dalyvių socialinę demografinę charakteristiką, sudarytas iš 11 klausimų. Antrasis klausimynas, tai Pasitenkinimo gimdymu skalė (angl. The Birth Satisfaction Scale. BSS), Hollins Martin ir C.J., Fleming (2011), sudarytas iš 10 teiginių, šiuo klausimynų buvo norima atskleisti moterų pasitenkinimą gimdymu, trečiasis klausimynas, tai Pogimdyminio prieraišumo klausimynas (angl. Postpartum Bonding Questionnaire), Brockinton ir kt. (2001), sudarytas iš 25 klausimų, kuriuo buvo norima įvertinti motinos ir vaiko prieraišumą pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrime viso dalyvavo 100 dalyvių. Rezultatai. Pogimdyminis prieraišumas neturėjo sąsajų ar tai pirmasis moters vaikas ar ne, būdo kuriuo gimė vaikas, kas kartu dalyvavo gimdyme, kūdikio lyties, sveikatos priežiūros specialistais, kurie teikė moterims priežiūrą gimdymo metu. Tačiau buvo pastebėta sąsają tarp vienos iš subskalių, tai yra į kūdikį orientuotas nerimas ir gimdymo metu nenaudojamų nuskausminamųjų (p=0,049). Sąsajas tarp pasitenkinimo gimdymu ir būdo kuriuo gimė vaikas, kas kartu dalyvavo gimdyme, kurie sveikatos priežiūros specialistai teikė priežiūrą gimdymo metu nebuvo pastebėta. Buvo pastebėta sąsaja tarp bendro pasitenkinimo gimdymu ir nenaudojamų nuskausminamųjų (p=0,016). Išvados. Nustatant sąsajas tarp pogimdyminio prieraišumo ir pasitenkinimo gimdymu buvo pastebėta, kad mažėjant atstūmimui ir patologiniam pykčiui didėja pasitenkinimas priežiūros kokybe. Mažėjant į kūdikį orientuotam nerimui didėja bendras pasitenkinimas gimdymu, gimdymo metu patiriamas stresas ir moterų asmeninės savybės.
Aim of study: assess the mother's postnatal attachment and how it relates to the course of labour. Methods. An anonymous questionnaire survey was used in the study, which consisted of a questionnaire designed to reveal the socio-demographic characteristics of the study participants, consisting of 11 questions, and was administered at the Obstetrics and Gynaecology Department of Klaipėda University Hospital and Kaunas Clinic of Lithuanian University of Health Sciences (LSMU KK). The second questionnaire was the Birth Satisfaction Scale (BSS), Hollins Martin and C.J., Fleming (2011), consisting of 10 statements, this questionnaire was intended to reveal women's satisfaction with childbirth, the third questionnaire is the Postpartum Bonding Questionnaire, Brockinton et al. (2001), consisting of 25 questions, which was intended to assess mother-child attachment in the postpartum period. A total of 100 participants took part in the study. Results. Postnatal attachment had no association with whether it was the woman's first child, the way the child was born, who was involved in the birth together, the sex of the baby, or the health professionals who provided care to the women during the birth. However, there was an association between one of the subscales, that is, baby-focused anxiety, and not using painkillers during labour (p=0.049). There was no association between satisfaction with childbirth and the way in which the child was born, who attended the birth together, which health professionals provided care during the birth. There was an association between overall satisfaction with the birth and not using painkillers (p=0.016). Conclusions. The associations between postnatal attachment and satisfaction with childbirth showed that satisfaction with quality of care increased with decreasing rejection and pathological anger. Overall satisfaction with childbirth, stress during childbirth and women's personal characteristics increased with decreasing baby-centred anxiety.