Psichikos sveikatos raštingumo ryšys su sociodemografiniais ir su liga susijusiais veiksniais sergant depresija
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Vainius Zajankauskas „Psichikos sveikatos raštingumo ryšys su sociodemografiniais ir su liga susijusiais veiksniais sergant depresija“ Tikslas: Nustatyti psichikos sveikatos raštingumo ryšį su sociodemografiniais ir su liga susijusiais veiksniais psichiatrijos stacionare besigydančių pacientų tarpe, kuriems nustatyta depresijos diagnozė ir palyginti su asmenų, besilankančių pas šeimos gydytoją dėl kitų su sveikata susijusių priežasčių žiniomis apie psichikos sveikatą. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų sociodemografinius ir su liga susijusius veiksnius. 2. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų psichikos sveikatos raštingumą. 3. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų psichikos sveikatos raštingumo ryšį su sociodemografiniais ir su liga susijusiais veiksniais. Medžiaga ir metodai: Atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurią sudarė sociodemografinis klausimynas ir standartizuotas daugialypis 20 punktų psichikos sveikatos žinių klausimynu (PSŽK) [1]. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno klinikų, LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikų stacionaro pacientai, sergantys depresija bei Kauno poliklinikos pacientai, kuriems gyvenimo eigoje nėra diagnozuotas joks psichikos sutrikimas (kontrolinė grupė). Siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų požymių sąsajas buvo vertinimas χ2 homogeniškumo (nepriklausomumo) testas. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai P < 0,05. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 120 tiriamųjų. Tarp jų 32,5 proc. vyrų ir 67,5 proc. moterų. Vertinant depresiniu sutrikimu sergančių bei nesergančiųjų tiriamųjų psichikos sveikatos raštingumo ryšį su sociodemografiniais bei su liga susijusiais veiksniais, nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Išvados: 1. Nustatyta, kad beveik du trečdaliai tiriamųjų buvo moterys, trečdalis tiriamųjų priklausė 21 – 40 metų amžiaus grupei, daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų buvo kilę iš miesto, daugiau nei pusė tiriamųjų gyveno poroje, tiriamųjų išsimokslinimo vidurkis siekė 14 m. Daugiau nei trečdalis depresija sergančiųjų atsakė, jog sergant depresija, daugiausiai stengėsi bendrauti su tėvais, trečdaliui, tiriamųjų depresija buvo nustatyta mažiau nei 20 metų amžiaus, beveik pusė depresija sergančiųjų pažymėjo, jog depresijos trukmė buvo nuo 1 iki 5 metų, mažiau nei trečdalis depresija sergančių tiriamųjų pažymėjo, jog dėl depresijos stacionare gydėsi vieną kartą. 2 Nustatyta, kad sergantys depresija turėjo daugiau žinių apie psichikos sveikatą, tačiau nenustatyta, kad jų žinių lygis reikšmingai skirtųsi nuo nesergančių depresija tiriamųjų. 3. Lytis, amžius, išsimokslinimas, partnerystė bei gyvenamoji vieta ir su liga susiję veiksniai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų psichikos sveikatos raštingumo lygiui.
Vainius Zajankauskas “Mental Health Literacy Among Inpatients with Depression: Associations with Sociodemographic and Illness Related Factors” Aim: To determine the associations of mental health literacy with sociodemographic and disease related factors among inpatients with depression and to compare the obtained results with a control group of healthy individuals. Objectives: 1. To identify and evaluate the sociodemographic and disease - related factors of the subjects. 2. To determine and evaluate the mental health literacy of the subjects. 3. To determine and evaluate the associations between the subjects' mental health literacy and sociodemographic and disease-related factors. Material and methods: An anonymous questionnaire was conducted, consisting of a sociodemographic questionnaire and a standardized multiple 20-item mental health knowledge questionnaire (MHKQ) [1]. Patients of LUHS Kaunas Clinics, LUHS Kaunas Hospital Psychiatry Clinics, suffering from depression, and patients of Kaunas Polyclinic who have not been diagnosed with any mental disorder during their lifetime (control group) participated in the study. The χ2 test of homogeneity (independence) was evaluated in order to test the hypothesis about the correlation between the two characteristics. A difference is considered statistically significant at P < 0.05. Results: 120 subjects participated in the study. Among them, 32.5 percent men and 67.5 percent women. When evaluating the relationship between mental health literacy and sociodemographic and disease-related factors of subjects with and without depression, no statistically significant difference was found. Conclusions: It was established that almost two-thirds of the subjects were women, one-third of the subjects belonged to the age group of 21-40 years, more than two-thirds of the subjects were from the city, more than half of the subjects lived in a couple, the average level of education of the subjects was 14 years. More than a third of those suffering from depression answered that when they were suffering from depression, they mostly tried to communicate with their parents, for one third, depression was diagnosed at the age of less than 20 years, half of those suffering from depression noted that the duration of depression was from 1 to 5 years, less than a third of those suffering from depression of the subjects noted that because of depression symptoms they were hospitalized once. 2. It was found that depressed patients had more knowledge about mental health compared to healthy individuals (control group), but this difference was not statistically significant. 3. Gender, age, education, partnership, place of residence and disease-related factors did not have a statistically significant effect on the mental health literacy level of the subjects.