Triušių sveikatingumo ir gerovės įvertinimas

Abstract

Tyrimo tikslas – ištirti dekoratyvinių triušių sveikatingumą, mitybos aspektus ir gyvūnų gerovės veiksnius. Tyrimo uždaviniai - 1. Išanalizuoti laikymo sąlygų įtaką triušių elgsenai. 2. Palyginti skirtingų klasių granuliuoto pašaro poveikį triušių sveikatingumui. 3. Ištirti, kaip triušių sveikatos būklė priklauso nuo šieno ir šakelių vartojimo. 4. Nustatyti dantų peraugimo poveikį skausmo pojūčiams, elgesiui ir seilių pH. Metodai – hipotezėms tikrinti buvo skaičiuoti chi kvadrato (χ²) ir Shapiro-Wilk kriterijai. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo dalyviai: buvo ištirti 35 dekoratyviniai triušiai, laikomi individualių augintojų namų ūkiuose. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus surinktus duomenis gauta, jog 17,1 proc. triušių buvo laikomi mažo ploto erdvėse (<0,5 m²), 11,4 proc. – vidutinio dydžio plote (0,5–1,5 m²) ir 71,4 proc. triušių turėjo didelį gyvenamąjį plotą (>1,5 m²). Rezultatai parodė, jog triušiai, laikomi vidutinio dydžio plote (0,5 1,5 m²), rodė didesnį poreikį bendrauti nei tie, kurie gyveno didelėje erdvėje (>1,5 m²) (p<0,05). Tirta triušių šlapimo spalvos ir konsistencijos analizė parodė, kad triušiai šeriami ekonominės klasės pašaru, turėjo tamsesnį, rudo atspalvio šlapimą su gleivių priemaišomis (p < 0,05) ir pasižymėjo pakitusia išmatų spalva ir konsistencija – išmatos buvo neformuotos (p < 0,05). Nustatyta, kad 80,0 proc. triušių, kuriems diagnozuotas dantų peraugimas, šieno neėdė, o tik 20,00 proc. šieno neėdusių triušių turėjo sveikus dantis. Nustatyta statistiškai reikšminga sąsaja tarp seilių pH ir peraugusių dantų (p < 0,001). Triušių su neperaugusiais dantimis seilių pH vidurkis buvo 7,1, o peraugusius dantis turinčių – 6,5, kas rodo rūgštesnę terpę.