Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos veiksnių ir gyvenimo kokybės sąsajos

SANTRAUKA Gyvensenos medicina ASMENŲ, SERGANČIŲ IR NESERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU IR PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, GYVENSENOS VEIKSNIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS Laura Vaišvylienė Mokslinė vadovė prof. R. Kregždytė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas, Kaunas; 2021. Darbo tikslas – įvertinti, ar iki smegenų infarkto buvusi gyvensena ir sirgimas 2 tipo cukriniu diabetu yra susijęs su gyvenimo kokybe. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenseną. 2. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybę. 3. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos ir gyvenimo kokybės sąsajas. Metodika. Momentinis stebėjimo tyrimas atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (ARL) Neurologijos skyriuje 2020 metais. Į tyrimą įtraukti asmenys, besigydantys ARL po ūminio galvos smegenų infarkto reabilitacijos II metu (N=30). Reabilitacijos trukmė - vidutiniškai 24 lovadieniai. Tiriamųjų kontingentą sudarė 2 grupės: 1) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir sergantys 2 tipo cukriniu diabetu; 2) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir nesergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Gyvenimo kokybė vertinta SF 36 klausimynu, gyvensena – gyvensenos klausimynu. Apklausa vykdyta reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Kokybinių kintamųjų statistinei analizei taikytas chi-kvadratu ir Fišerio tikslusis kriterijus, kiekybinių kintamųjų analizei - Mano-Vitnio (nepriklausomoms grupėms) ir Vilkoksono (priklausomoms grupėms) kriterijai. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Rezultatai. Sergantieji 2TCD nėra linkę laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų, nors ir pripažino suprantantys, kad tai daryti reikia. Didesnė dalis ir sirgusių 2TCD (60 proc.), ir nesirgusių 2TCD (60 proc.) tiriamųjų, iki įvykstant ŪGSI, į paruoštą maistą dėdavo papildomai druskos. Didesnė dalis tiek I grupės (60 proc.), tiek II grupės (60 proc.) tyrimo dalyvių rūkė. Didesnė dalis tiek I-os grupės (73 proc.), tiek II-os grupės (67 proc.) tiriamųjų (daugiau vyrai) per paskutines 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus. Dauguma I grupės tyriamųjų bandė, tačiau nepakeitė ar net nebandė pakeisti gyvensenos: sveikiau maitintis nepradėjo 93 proc., būti fiziškai aktyvesniu – 87 proc., mažiau rūkyti ar mesti – 93 proc., mažiau vartoti alkoholio ar mesti – 86 proc. tiriamųjų. II-os grupės tiriamųjų, nebandžiusių sveikiau maitintis, buvo tik 53 proc. (p=0,035). Tiek I-os grupės (87 proc.), tiek II-os grupės (80 proc.) respondentai galvojo, kad reikėjo keisti savo gyvenseną. Jautė nerimą, buvo prislėgtos nuotaikos daugiau mieste (90,9 proc.) nei kaime (25 proc.) gyvenančių (p=0,033) II-os grupės tiriamųjų. Įvertinus gyvenimo kokybę tyrimo pradžioje, nesergantieji 2TCD geriau vertino bendrą sveikatą nei sergantieji (p=0,002). Tyrimo pabaigoje nesergantieji 2TCD geriau nei sergantieji vertino energingumą/gyvybingumą (p=0,016), veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų (p=0,021), veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų (p=0,008), emocinę būklę (p=0,005). Per reablitacijos laikotarpį pagerėjo abiejų grupių tiriamųjų fizinis aktyvumas (p=0,009 (I), p=0,041 (II)), II-os grupės energingumas/gyvybingumas (p=0,012). Sergančių 2TCD tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytis per reabilitacijos laikotarpį susijęs su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Fizinio aktyvumo srities vertinimo rezultatai buvo geresni nerūkiusių (p=0,018), energingumo/gyvybingumo rezultatai geresni nevartojusių alkoholio per pastaruosius 12 mėn. (p=0,018). Nesergančių 2TCD gyvenimo kokybė reabilitacijos pradžioje buvo susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu. Fizinio aktyvumo srities vertinimo rezultatai buvo geresni nevartojusių alkoholinių gėrimų nei per pastarąjį 1 mėn., nei per 12 mėn. (p<0,05). Išvados 1. Asmenų, sergančių ir nesergančių 2TCD bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensena neatitiko sveikos gyvensenos rekomendacijų. Dauguma tiriamųjų vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė. 2. Nesergančių 2TCD tiriamųjų gyvenimo kokybė reabilitacijos pradžioje buvo geresnė nei sergančių. Nesergantiems 2TCD pasiekti didesni teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai reabilitacijos pabaigoje. 3. Nesergančių 2TCD blogesnė gyvenimo kokybė susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu iki įvykstant ŪGSI. Sergančių 2TCD gyvenimo kokybės teigiami pokyčiai per reabilitaciją susiję su nerūkymu ir alkoholinių gėrimų nevartojimu iki įvykstant ŪGSI.

SUMMARY Lifestyle medicine THE ASSOCIATION BETWEEN LIFESTYLE AND QUALITY OF LIFE FACTORS AFTER A CEREBRAL ISCHEMIC STROKE IN PATIENTS WITH AND WITHOUT TYPE 2 DIABETES MELLITUS Laura Vaišvylienė Scientific supervisor prof. R. Kregždytė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Kaunas; 2021. The aim of this study was to evaluate whether patients’ lifestyle prior to cerebral ischemic stroke and type 2 diabetes are related to the quality of life. Objectives. 1. To evaluate the lifestyle of people with and without type 2 diabetes and cerebral ischemic stroke. 2. To evaluate the quality of life of people with and without type 2 diabetes and who have suffered a cerebral ischemic stroke. 3. To evaluate the association between lifestyle and quality of life of people with and without type 2 diabetes and after suffering a cerebral ischemic stroke. Methods. Cross-sectional study was conducted at the Department of Neurology of Abromiškės Rehabilitation Hospital (ARH) in 2020. The study included patients receiving rehabilitation II treatment in ARH after suffering cerebral ischemic stroke (CIS) (N=30). Rehabilitation lasted on average 24 days. The study consists of two groups of patients: 1) patients who have experienced cerebral ischemic stroke and have type II diabetes; 2) patients who have experienced a cerebral ischemic stroke and do not have type II diabetes. The quality of life of patients have been assessed by the SF 36 Questionnaire, the lifestyle – by the Lifestyle Questionnaire. The survey was conducted at the beginning and at the end of rehabilitation. Qualitative variables were analysed using chi-square and Fisher’s Exact test. Quantitative variables were compared using Mann-Whitney test (independent groups) and Wilcoxon test (paired groups). Statistical significance level α=0,05. Results. It was found that patients with T2D did not follow healthy lifestyle recommendations, although they acknowledged that they understood the need to do so. A larger proportion of subjects in group I (60%), as well as group II (60%) patients, added additional salt to the prepared food even before tasting it. A larger proportion of both group I (60%) and group II (60%) participants smoked. In the T2D group tobacco products were used more often by men. A larger proportion of both group I (73%) and group II (67%) subjects (more often men) consumed alcoholic beverages in the last 30 days. However, the majority of the participants in the group I tried but did not change or did not even try to change their lifestyle, i. e., did not start eating healthier (93%), be more physically active (87%), smoke less or quit smoking (93%), lessen their alcohol consumption or quit drinking altogether (86%). Half (53%) of the respondents in the group II failed or did not even try to start eating healthier (p=0.035). Both group I (87%) and group II (80%) respondents thought that they still needed to change their lifestyle. Depression and anxiety was more prevalent among respondents in group II living in a city (90.9%) than living in the rural areas (25%) (p=0.033). While assessing health-related quality of life before rehabilitation, patients without T2D assessed general health better than patients with T2D (p=0.002). After rehabilitation patients without T2D assessed energy/vitality (p=0.016), role functioning (physical) (p=0.021), role functioning (emotional) (p=0.008), and emotional well-being (p=0.005) better than patients with T2D. During the rehabilitation physical functioning of both groups increased (p=0.009, p=0.041), and energy/ vitality of subjects in group II increased (p=0.012). Change of quality of life during the rehabilitation of patients with T2C is related with smoking and alcohol consumption before CIS. Assesment of physical functioning was better of those who did not smoke (p=0.018), assessment of energy/ vitality was better of those who did not consume alcohol during the past 12 months (p=0.018). Quality of life before rehabilitation of patients without T2C was related with the alcohol consumption. Physical functioning was better of those who did not drink alcohol during the past 12 months (p<0.05). Conclusions. 1. The lifestyle of individuals with and without T2D did not meet healthy lifestyle recommendations. Most of respondents consumed alcoholic beverages and smoked. 2. Quality of life of patients without T2C was better than patients with T2C. Greater positive changes after rehabilitation were achieved for patients without T2C. 3. The worse quality of life of patients without T2C was related with alcohol consumption before CIS. Positive changes in quality of life of patients with T2C were related with non-smoking and alcohol-free life before CIS.