Darbo aplinkos sąlygų ryšio su grožio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimais vertinimas

Abstract

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti darbo aplinkos sąlygų ryšį su grožio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimais. Metodika. Tiriamieji – 294 Kauno miesto kirpėjai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Atsako dažnis – 95,0 proc. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant ,,MS Excel“ ir „SPSS 21.0“ statistinių programų paketus. Dviejų nepriklausomų grupių kokybiniams kintamiesiems palyginti naudota chi kvadrato (χ2) kriterijaus reikšmė. Reikšmingumo lygmuo p<0,05. Sveikatos sutrikimų galimybių (šansų) santykiams apskaičiuoti buvo naudota logistinė regresinė analizė. Rezultatai. Kauno miesto kirpėjai per savaitę dirba – 4±1,1 dieną (per dieną vidutiniškai 10±1,6 valandų per kurias aptarnauja – 8±2,4 klientus). Kirpėjai kasdien teikia: plaukų kirpimo (98,6 proc.), plaukų plovimo (69,7 proc.), plaukų dažymo (62,2 proc.) ir plaukų tiesinimo (45,9 proc.) paslaugas, kurių metu dažniausiai kontaktuoja su dezinfekcinėmis medžiagomis (99,7 proc.), peroksidu ir amoniaku (91,2 proc.), plaukų dažais (89,8 proc.), aromatinėmis medžiagomis (62,6 proc.) ir konservantais (52,0 proc.). Dauguma respondentų darbo aplinkoje susiduria bent su vienu profesiniu cheminiu (80,9 proc.), fizikiniu (99,3 proc.) ir ergonominiu (97,6 proc.) rizikos veiksniu, o atitinkamai daugiau nei pusė respondentų su biologiniu (63,3 proc.) ir psichosocialiniu (58,5 proc.) rizikos veiksniu. 54,4 proc. respondentų savo subjektyvią sveikatą vertino kaip labai gera/gera ir 45,6 proc. – kaip vidutiniška/bloga. Per paskutinius metus 76,1 proc. respondentų patyrė sutrikimus, kurie buvo susiję su kirpyklos darbo aplinkos sąlygomis. Bent vieną kaulų – raumenų sistemų sutrikimą (KRSS) patyrė – 91,5 proc. respondentų, 56,5 proc. – susidūrė su odos sausumu, atitinkamai 36,1 proc. – paraudimu ir 29,9 proc. – tempimu. 38,1 proc. respondentų skundėsi profesinėmis odos ligomis, o 90,1 proc. respondentų turėjo bent vieną nusiskundimą dėl kvėpavimo takų sistemų sutrikimų. Kirpėjų KRSS nulėmė ergonominiai darbo aplinkos rizikos veiksniai, t.y. darbas pasilenkus padidino galimybes pečių, riešo ir kaklo sutrikimams. Mažai poilsio pertraukų darbo metu padidino galimybes pečių ir apatinės kojos dalies nusiskundimams. Raumenų įtampa ir netaisyklinga darbo poza nulėmė didesnes galimybes riešo sutrikimams. Taip pat, darbuotojai turintys 15> metų darbo stažą turėjo didesnes galimybes kaklo, apatinės nugaros dalies, riešo, kelio ir apatinės kojos dalies nusiskundimams. Kirpėjams dažnas kontaktas su cheminėmis medžiagomis padidino galimybes nuolatiniams odos sausumams ir pleiskanojimams, o darbas su cheminėmis medžiagomis nulėmė dažnesnius odos pleiskanojimus. Taip pat, dažni kontaktai su dezinfekcinėmis medžiagomis padidino galimybes odos paraudimams ir pleiskanojimams. Darbuotojai turintys 15> metų darbo stažą turėjo vidutiniškai du kartus didesnes galimybes kosulio, dusulio ir slogos sutrikimams. Kirpėjai dėl nuolatinio darbo su cheminėmis medžiagomis turėjo vidutiniškai du kartus didesnes galimybes dusulio pasireiškimui. Išvados. Kirpėjai darbo aplinkoje susiduria su sveikatai pavojingais profesiniais rizikos veiksniais. Per pastaruosius metus kirpėjai skundėsi kaulų – raumenų, odos ir kvėpavimo takų sistemų sutrikimais, kuriuos nulėmė ergonominiai veiksniai ir nuolatiniai kontaktai su vandeniu, cheminėmis ir dezinfekcinėmis medžiagomis.