Parastominių išvaržų chirurginio gydymo rezultatų analizė
Recenzentas / Reviewer |
Autorius: Deimantė Lazauskaitė. Pavadinimas: Parastominių išvaržų chirurginio gydymo rezultatų analizė. Tikslas: Išanalizuoti 2017–2023 metais LSMU KK Chirurgijos klinikoje dėl parastominių išvaržų operuotų pacientų gydymo rezultatus. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamuoju laikotarpiu dėl parastominių išvaržų operuotų pacientų demografinius bei klinikinius duomenis. 2. Įvertinti parastominių išvaržų operacinius duomenis. 3. Nustatyti parastominių išvaržų operacijų komplikacijų bei atkryčių dažnį. 4. Įvertinti rizikos veiksnių įtaką parastominių išvaržų komplikacijų ir atkryčių atsiradimui. Metodai: LSMU KK Chirurgijos klinikoje buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjami pacientų, operuotų dėl parastominės išvaržos, duomenys. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 30.0 ir Microsoft Excel programos. Tyrimo dalyviai: Pacientai, kurie 2017–2023 metais buvo operuoti dėl parastominių išvaržų. Rezultatai: Tyrimo imtį sudarė 60 pacientų, iš kurių didesnę dalį sudarė moterys (61,7 %) ir kiek mažiau – vyrai (38,3 %). Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 70,5 metų. Dažniausiai pasitaikantis parastominių išvaržų nusiskundimas buvo kosmetinės priežastys (48,3 %). Operacijų metodai buvo suskirstyti į tris grupes, iš kurių dažniausiai buvo atliekama plastika su tinkleliu (61,7 %), o rečiau – stomos perkėlimas (20,0 %) ir plastika savais audiniais (18,3 %). Dažniausiai buvo atliekamos planinės operacijos (81,7 %), o pagrindinė operacijų prieiga buvo atvira (95,0 %). Bendra operacijų trukmės mediana buvo 146,2 min. Lovadienių skaičiaus mediana buvo 7 dienos. Daugumai pacientų pooperacinė eiga buvo sklandi (63,3 %), o likusiems – pasireiškė komplikacijos (36,7 %), iš kurių dažniausia buvo žaizdos seroma (13,3 %). Iš 52 pacientų, 25 pacientams (48,1 %) išsivystė parastominės išvaržos recidyvas. Įvertinus rizikos veiksnių įtaką komplikacijų ir recidyvų atsiradimui, gauti statistiškai nereikšmingi duomenys (p >0,05). Išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad parastominės išvaržos dažniau išsivystė moterims ir vyresnio amžiaus pacientams. 2. Dažniausiai taikytas parastominių išvaržų operacijos metodas buvo plastika su tinkleliu. Tuo tarpu plastika savais audiniais ir stomos perkėlimas buvo taikomi rečiau. 3. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė daugiau nei trečdaliui pacientų, o parastominės išvaržos recidyvai nustatyti beveik pusei tirtų pacientų. 4. Pacientų rizikos veiksniai neturėjo įtakos komplikacijų ir recidyvų atsiradimui.
Author: Deimantė Lazauskaitė. Title: Analysis of Surgical Treatment for Parastomal Hernia. Aim: To analyse the results of surgical treatment of parastomal hernias at the Department of Surgery of LUHS Kaunas Clinics between 2017 and 2023. Objectives: 1. To evaluate the demographic and clinical data of patients operated on for parastomal hernias during the study period. 2. To evaluate the surgical data of parastomal hernia operations. 3. To determine the rates of complications and recurrences in parastomal hernia surgeries. 4. To evaluate the impact of risk factors on the occurrence of parastomal hernia complications and recurrences. Methods: A retrospective study was conducted at the Department of Surgery of LUHS Kaunas Clinics, analysing medical records of patients who underwent surgery for parastomal hernias between 2017 and 2023. Statistical data analysis was performed using SPSS 30.0 and MS Excel programs. Participants of research: Patients who underwent surgery for parastomal hernias in 2017-2023. Results: The study sample consisted of 60 patients, of whom the majority were women (61.7 %) and fewer were men (38.3 %). The average age of participants was 70.5 years. The most common complaint related to parastomal hernias was cosmetic concerns (48.3 %). The surgical methods were divided into three groups. Mesh plasty was the most commonly used surgical method (61.7 %), while relocation of stoma (20.0 %) and suture plasty (18.3 %) were performed less frequently. Most surgeries were elective (81.7 %), and the main surgical approach was open (95.0 %). The median duration of surgeries was 146.2 minutes. The median length of hospital stay was 7 days. The postoperative course was uneventful for the majority of patients (63.3 %), while postoperative complications occurred in the remaining cases (36.7 %), of which the most common was wound seroma (13.3 %). Out of 52, 25 patients (48.1 %) developed a parastomal hernia recurrence. Risk factors for complications and recurrences were assessed, but there were no statistically significant findings (p >0.05). Conclusions: 1. During the analysis, parastomal hernias were observed to developed more frequently in women and older patients. 2. Mesh plasty was the most common surgical method, while suture repair and relocation of stoma were less frequent. 3. Postoperative complications occurred in more than one-third of patients, while parastomal hernia recurrences were identified in nearly half of the studied patients. 4. Patients’ risk factors did not significantly impact the occurrence of complications and recurrences.