Moterų emocinė būsena po gimdymo ir sąsajos su gimdymo eiga ir baigtimi
Zinkevičienė, Armanda |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Minevičienė, Eglė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Įvertinti moterų emocinės būsenos po gimdymo sąsajas su gimdymo eiga ir baigtimi. Uždaviniai: 1. Atskleisti moterų emocinės būsenos ypatumus po gimdymo. 2. Įvertinti moterų gimdymo eigą ir baigtis. 3. Nustatyti moterų emocinės būsenos po gimdymo sąsajas su gimdymo eiga ir baigtimis. Metodika. Tyrimas vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, Akušerijos skyriuje nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.. Respondentės atrinktos taikant netikimybinę kiekybinio tyrimo imties patogiąją atranką. Momentinio tyrimo metu buvo išdalintos 342 anoniminės anketos kartu su Edinburgo pogimdyminės depresijos skale. Atsako dažnis – 100 proc. Taikyti statistinės analizės metodai – chi-kvadrato kriterijus, z testas su Bonferroni korekcija, binarinė logistinė regresinė analizė, Spearman koreliacijos koeficientas. Apskaičiuotas šansų santykis (ŠS) su jo pasikliautinuoju 95 proc. intervalu (PI). Rezultatai. Daugiau kaip keturi penktadaliai moterų po gimdymo patyrė džiaugsmą (84,1 proc.), beveik trys ketvirtadaliai- ramybę (74,7 proc.). Daugiau kaip du trečdaliai tyrimo dalyvių jautė pasididžiavimą (69,8 proc.). Vadovaujantis Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno metodika nustatyta, kad po gimdymo dešimtadaliui moterų pasireiškė depresijos simptomai (10,7 proc.). Moterims, įgijusioms aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pogimdyminės depresijos pasireiškimo galimybė beveik keturis kartus didesnė nei įgijusioms vidurinį/ profesinį išsilavinimą (GS=0,383, p<0,05). Pogimdyminės depresijos pasireiškimo galimybė beveik keturis kartus didesnė nedirbančioms (GS=3,95, p<0,05), palyginus su dirbančiomis. Moterys, kurių naujagimis gimė natūraliais takais spontaniškai prasidėjus gimdymui, statistiškai reikšmingai dažniau savo gimdymo patirtį vertino gana teigiamai (62,3 proc.), palyginus su respondentėmis, kurių naujagimis gimė cezario pjūvio pagalba ar pritaikius instrumentinį gimdymą (p<0,05). Pacientės, gimdžiusios 10 valandų ar mažiau, statistiškai reikšmingai dažniau savo gimdymo patirtį vertino labai teigiamai, (24,7 proc.), palyginus su respondentėmis, gimdžiusiomis ilgiau nei 10 valandų (p<0,05). Išvados. Po gimdymo moterys dažniausiai jautė teigiamas emocijas – džiaugsmą, ramybę ir pasididžiavimą. O mažuma respondenčių jautę nusivylimą ir liūdėsį. Nors daugiau nei dešimtadaliui moterų po gimdymo buvo būdingas didelis depresiškumas. Depresiškumas po gimdymo dažniau pasireiškdavo moterims, įgijusioms aukštąjį universitetinį išsilavinimą, neturinčioms darbo, jaunesnio amžiaus. Didesnis depresiškumas buvo būdingas moterims, kurių gimdymas buvo sužadintas, skatintas, truko ilgiau nei 10 valandų, kurioms taikytas medikamentinis skausmo malšinimo metodas. Moterims, kurių gimdymo baigtis buvo skubi cezario pjūvio operacija ar instrumentinis gimdymas patyrė pogimdyminės depresijos simptomus. Šios moterys statistiškai reikšmingai dažniau patyrė neigiamas emocijas – nerimą, sumišimą ir baimę.
Aim of the study. To evaluate the links of the emotional state of women after childbirth with the course and outcome of childbirth. Objectives. 1. To reveal the peculiarities of the emotional state of women after childbirth. 2. To assess the course and outcome of childbirth in women. 3. To determine the links of the emotional state of women after childbirth with the course and outcome of childbirth. Methods. The research was conducted in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos, in Department of Obstetrics and Gynaecology, Obstetrics unit from May 6th. until August 16th., 2022. The participants were selected using nonprobability convenience sampling of quantitative research. During the cross-sectional survey period anonymous and author’s designed questionnaires with Edinburgh postpartum depression scale were handed out to 342 women. The response rate was 100%. The research data was analyzed using statistical methods, such as chi squares criterion, z test with Bonferroni correction, binary logistic regression, Spearman's rank correlation coefficient. Risks are presented as odds ratios (ORs) with 95% confidence intervals ( 95% CI). Results. More than four-fifths of women experienced joy (84.1%) after giving birth, and almost three-quarters experienced peace (74.7%). More than two-thirds of the study participants felt pride (69.8%). According to the Edinburgh postpartum depression questionnaire methodology, it was found that after giving birth, a tenth of women experienced depressive symptoms (10.7%). Women with a university degree are almost four times more likely to develop postpartum depression than those who have completed secondary/vocational education (GS=0.383, p<0.05). The likelihood of postpartum depression is almost four times higher in the unemployed (GS=3.95, p<0.05) compared to those in work. Women whose newborn was born on natural pathways after the spontaneous onset of childbirth were statistically significantly more likely to rate their birth experiences quite positively (62.3%) compared to respondents whose newborn was born with the help of cesarean section or instrumental childbirth (p<0.05). Patients who gave birth for 10 hours or less were statistically significantly more likely to rate their birth experiences as very positive (24.7%) compared to respondents who gave birth for more than 10 hours (p<0.05). Conclusions. After giving birth, women usually felt positive emotions – joy, peace and pride. And a minority of respondents felt frustrated and saddened. Although more than a tenth of women after giving birth were characterized by high depressiveness. Postpartum depressiveness was more common in women who had received a university degree, who did not have a job, at a younger age. Greater depressiveness was characteristic of women whose childbirth was aroused, stimulated, lasted more than 10 hours, who were subjected to a medical method of pain relief. Women whose birth resulted in urgent cesarean section surgery or instrumental delivery experienced symptoms of postpartum depression. These women were statistically significantly more likely to experience negative emotions – anxiety, confusion and fear.