Antibiotikų profilaktikos kokybės kriterijų įvertinimas ir palyginimas LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje 2013 m. ir 2016 m. bei operacinių žaizdų infekcijų dažnio ir pobūdžio įvertinimas 2016 m.

Šio magistro baigiamojo darbo, atlikto Lietuvos sveikatos mokslų universtete, Medicinos fakultete, Chirurgijos klinikoje, darbo tikslas buvo įvertinti antimikrobinės profilaktikos vaistų skyrimo prieš planines ir skubias abdominalines operacijas, atliktas LSMUL Kauno klinikų chirurgijos klinikoje 2013 m. ir 2016 m., kokybės kriterijus ir operacinių žaizdų infekcijos pasireiškimo dažnį tiriamuoju laikorpiu. Darbo uždaviniai: įvertinti ar skiriamas tinkamas (pagal LSMUL KK patvirtintas vietines rekomendacijas) antimikrobinės profilaktikos vaistas, ar antimikrobinės profilaktikos vaistas skiriamas tinkamu laiku, ar laikomasi antros antimikrobinės profilaktikos vaisto dozės skyrimo rekomendacijų bei savalaikio AP nutraukimo rekomendacijų ir palyginti su 2013 m. duomenimis bei įvertinti operacinių žaizdų infekcijų dažnį ir pobūdį per 30 dienų po operacijos, apklausiant pacientus telefonu. Buvo atliktas prospektyvinis tyrimas, kurio populiacija - pacientai, kuriems 2013 m. kovo – balandžio mėn. ir 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. atliktos operacijos LSMUL Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje. 2013 m. buvo apsiribota pacientų stebėjimu operacinėje, o 2016 m. – operacinėje, skyriuje iki išrašymo ir 30 d. po operacijos, apklausiant telefonu. 2013 m. ir 2016 m. tinkamo AP vaisto parinkimas ir AP skyrimas tinkamu laiku statistiškai reikšmingai skiriasi ir yra nepageidaujamai mažesnis 2016 m. (atitinkamai p = 0,013 ir p = 0,021), AP pakartotinės vaistų dozės skyrimas operacijos metu statistiškai reikšmingai skiriasi ir yra pageidaujamai geresnis 2016 m. (p = 0,016), AP skyrimas/neskyrimas >24 val, pagal rekomendacijas, statistiškai reikšmingai nesiskiria (p = 0,744). Hospitalizavimo metu OŽI nebuvo pastebėta. Per 30 d. po operacijos buvo užfiksuoti 5 OŽI atvejai (6,33 %). 20 atvejų (25,3 %) OŽI „nežinoma“, nes su pacientais susisiekti nepavyko.

Aim of this master ‘s thesis was to evaluate and compare the quality criteria for antimicrobial prophylaxis in elective and urgent abdominal surgery procedures held in LUHS hospital Kaunas Clinics Department of Surgery in 2013 and 2016, as well as to assess the rate and type of surgical site infections in 2016. Objectives were: to evaluate if the administered antibiotic medications meet the local LUHS Hospital Kaunas Clinics recommendations, if the medications are administered at the reasonable time, if the administration of the second dose of antibiotic prophylaxis is prescribed according to the recommendations and if the antimicrobial prophylaxis is ceased timely, comparing between years of 2013 and 2016, moreover evaluating the rate and type of surgical site infections by active patient follow-up on phone 30 days after surgery, in 2016. The prospective study included patients, who underwent abdominal procedures at the Department of Surgery of Hospital of Lithuanian University of Health Sciences between months of March and April in year 2013 and between months of July and August in year 2016. In 2013 the follow-up was restricted to the operating theater, while in 2016 it involved the operating theater, inhospital stay and a 30 day postoperative follow-up by phone. In the year 2013 and 2016 the administration of the appropriate AP medications and administering of medications at the scheduled time is statistically significantly different (p = 0,013 and p = 0,021) and is worse in 2016, the administration of the second dose of antibiotic prophylaxis according to the recommendations, statistically significantly differs (p = 0,016) and is better in 2016. Ceasing the antimicrobial prophylaxis at the appropriate time (<24 h if not indicated otherwise) does not have statistically significant difference (p = 0,744). There was none surgical site infections (SSI) observed during the time of hospitalization. During patient follow-up by phone 30 days after surgery 5 cases (6,33 %) of SSI were recorded and 20 cases (25,3 %) of „unknown“ SSI because patients could not be contacted.