Vilniaus miesto pirmokų mitybos ypatumai, atsižvelgiant į postnatalinius ir šeimos socialinius–demografinius veiksnius
Jermalienė, Rūta |
Recenzentas / Reviewer |
Darbo tikslas. Įvertinti Vilniaus miesto pirmokų mitybos ypatumus, atsižvelgiant į postnatalinius ir šeimos socialinius–demografinius veiksnius.
Uždaviniai. Išanalizuoti Vilniaus pirmokų mitybos įpročius; Įvertinti tiriamųjų postnatalinius ir šeimos socialinius–demografinius veiksnius; Nustatyti pirmokų mitybos įpročių sąsajas su postnataliniais ir šeimos socialiniais–demografiniais veiksniais.
Metodika. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas. Tiriamieji – Vilniaus miesto mokyklų pirmokai. Analizuoti tėvų/ globėjų anketoje pateikti atsakymai apie jų vaikų mitybą, postnatalinius bei šeimos socialinius–demografinius veiksnius. Užpildytos 356 anketos, atsako dažnis – 61,49 proc. Duomenų statistinei analizei taikytas Pearsono‘o chi kvadrato (χ2) kriterijus, Kolmogorovo–Smirnovo testas, daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė. Rezultatų skirtumas laikytas reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Beveik trys ketvirtadaliai pirmokų pusryčius valgė kiekvieną dieną. Šviežių vaisių kiekvieną dieną vartojo pusė pirmokų, daržovių – kiek didesnė tiriamųjų dalis. Mėsos bent 4 dienas per savaitę vartojo beveik 4 iš 5 pirmokų. Pirmokai retai vartojo žuvies, pieno ir jo produktų, kruopų košių, kiaušinių patiekalų ir ypač ankštinių. Iš sveikatai nepalankių maisto produktų populiariausi buvo saldūs užkandžiai. Berniukų, vartojančių gaiviųjų gėrimų su cukrumi, dalis buvo reikšmingai didesnė, lyginant su mergaitėmis. Ilgesnė žindymo trukmė (ilgiau nei 12 mėn., lyginant su žindymu iki 6 mėn.) siejosi su dažnesniu tiriamųjų vaisių vartojimu. Papildomo maisto produktų įvedimas po 6 mėn. buvo susijęs su retesniu ankštinių produktų vartojimu, lyginant su papildomo maitinimo įvedimu prieš 6 mėn. Papildomo maisto produktų įvedimas nuo 6 mėn. buvo susijęs su retesniu pieno produktų ir dažnesniu saldžių užkandžių vartojimu pirmoje klasėje, lyginant su papildomo maitinimo įvedimu prieš 6 mėn. Aukštesnis tėčių išsimokslinimo lygis buvo susijęs su dažnesniu vaikų pusryčiavimu, daržovių vartojimu ir retesniu gaiviųjų gėrimų vartojimu, lyginant su žemesniu tėčių išsimokslinimu. Didesnės šeimos finansinės pajamos buvo susijusios su retesniu vaikų gaiviųjų gėrimų su cukrumi vartojimu, lyginant su mažesnėmis šeimos finansinėmis pajamomis.
Išvados. Daugeliu aspektų Vilniaus pirmokų mityba nebuvo visavertė ir neatitiko sveikos mitybos rekomendacijų. Žindymo trukmė buvo susijusi su pirmokų vaisių vartojimu; papildomo maisto produktų įvedimo pradžios laikas – su ankštinių, pieno produktų, saldžių užkandžių vartojimu. Tėčių išsimokslinimo lygis buvo susijęs su pusryčiavimu, daržovių vartojimu ir gaiviųjų gėrimų vartojimu; šeimos finansinės pajamos – su gaiviųjų gėrimų su cukrumi vartojimu.
Aim of the study. To assess the nutritional characteristics of first-formers in Vilnius, considering postnatal and family socio-demographic factors. Objectives. To analyze the eating habits of first-formers; To evaluate the postnatal and family socio-demographic factors of the subjects; To determine the correlations between first-formers' eating habits and postnatal and family socio-demographic factors. The methodology. An instantaneous quantitative study has been performed. The subjects are first-formers of schools in Vilnius. It was analyzed answers about children's nutrition, postnatal and family socio-demographic factors, according the answers, which were given from parents/guardians during the questionnaire. 356 questionnaires were filled out, the response rate was 61,49 percent. Pearson's chi-square (χ2) test, Kolmogorov-Smirnov test, multivariate logistic regression analysis were used for statistical data analysis. The difference in results was considered significant when p < 0.05. Results. Half of the first-graders consumed fresh fruit every day, and vegetables - a slightly higher proportion of the subjects. First-formers rarely consumed fish, milk and its products, cereal porridge, egg dishes and especially legumes. Among the unhealthy products, the most popular were sweet snacks. Longer duration of breastfeeding was associated with more frequent consumption of fruits. The imposition of complementary foods after 6 months was associated with less frequent consumption of legumes compared with the imposition of complementary foods before 6 months. The imposition of complementary foods from 6 months was associated with less consumption of dairy products and more frequent consumption of sweet snacks for the first-formers compared with the imposition of complementary feeding 6 months earlier. Higher fathers' education was associated with children's more frequent breakfast, vegetable consumption, and less soft drink consumption compared with fathers' lower education. Higher family income was associated with less frequent consumption of sugary soft drinks compared with lower family financial income. Conclusions. In many aspects, the nutrition of Vilnius first-formers was not complete and did not meet the recommendations of a healthy nutrition. Breast-feeding duration was associated with first graders fruit consumption; the time of the imposition of additional food products - with the consumption of legumes, dairy products, sweet snacks. Fathers' education was associated with breakfast, vegetable consumption, and soft drink consumption; family income - with consumption of sugary soft drinks.